VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Lapkričio 13-16 dienomis krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvauja susitikimuose su JAV Nacionalinės saugumo tarybos, Kongreso, Gynybos departamento ir kitų institucijų atstovais, praneša KAM spaudos tarnyba.
Lapkričio 14 deną viceministras dalyvavo Vokietijos Maršalo fondo kartu su Latvijos gynybos ministerija renginyje Vašingtone, kur kartu su kitų Baltijos valstybių pareigūnais aptarė pagrindinius iššūkius, kuriems turi buti skiriamas dėmesys ruošiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui.
Viceministras Umbrasas taip pat aptarė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus su JAV Prezidento nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotoju Rickey Waddell ir Gynybos sekretoriaus pavaduotoju David Trachtenberg.
Lankymosi JAV metu taip pat numatyti susitikimai su Kongreso Gynybos asignavimų pakomitečio nariu Pete Visclosky, JAV analitinio centro "Atlantic Council" ir nevyriausybinės organizacijos "SOF Foundation" atstovais.
Krašto apsaugos ministerija pastaruoju metu yra priėmusi sprendimą kreiptis į JAV vyriausybę dėl galimybės įsigyti šarvuotus visureigius, taip pat didinti Lietuvos indėlį tarptautinėse operacijose.
JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas
Nuo 2014 metų JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą — papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.
JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Šiuo metu NATO Baltijos oro policijos misiją iš Šiaulių Aviacijos bazės vykdo JAV karinių oro pajėgų kontingentas.
Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje.
Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai 2017 metų pradžioje Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.
Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.
