Norint suprasti, kas staiga nutiko, būtina atlikti Lietuvos santykių su ukrainiečiais, gruzinais ir moldavais "reviziją", suprasti Lietuvos požiūrio esmę.
Draugystė prieš
Su Gruzija Lietuva ypač susidraugavo Rusijos ir Gruzijos karo 2008 metais fone: šalys kartu pasisakė prieš Kremliaus "agresiją". O tai, kad agresorius, kaip buvo aišku, o po to ir įrodyta, tai yra Michailas Saakašvilis, Lietuva pasirinko nepastebėti ir sutelkė dėmesį į tai, kad Maskva pažeidė Gruzijos teritorinį vientisumą.
"Pirmoji meilė" su Kijevu Vilniui įvyko "oranžinės revoliucijos" metu, kai Ukrainą reikėjo išplėšti iš "Putino statytinio" Viktoro Janukovičiaus nagų. Vėliau, kai "oranžiniai" su trukšmu sužlugo, Lietuva padėjo suartėti su ES jau Janukovičiui. Tačiau po to, kai jis atsisakė pasirašyti naudingą visų pirma Europos Sąjungai Susitarimą dėl asociacijos, Lietuvos valdžios institucijos palaikė Maidano perversmą su antirusiškais šūkiais.
Kai tapo akivaizdu, kad naujieji valdovai Kijeve dar blogesni nei seni (tiek daug, kad net Lietuvos ministras pabėgo iš Ukrainos vyriausybės) korupcijos ir smurto prieš savo piliečius atžvilgiu, Lietuvos vadovybė vėl parodė regėjimo stebuklus, sutelkusi dėmesį Ukrainos paramai (tarp jų ir karinei) jos kovoje su "Rusijos agresija" Kryme ir Donbase.
Moldova ilgą laiką buvo Europos integracijos procesų avangarde buvusios TSRS erdvėje, už tai (jau nekalbant apie idėją dėl Rusijos taikdarių pasitraukimo iš Padniestrės) taip pat sulaukė Lietuvos pagalbos. Kai prezidentu ten liaudies pasipiktinimui "demokratinės" valdžios veiksmais bangos tapo prorusiškas Igor Dodon, Lietuva priminė Moldovai apie būtinybę toliau įgyvendinti Susitarimą dėl asociacijos su ES ir orientuotis į dialogą su kolkas dar provakarietišku šalies parlamentu ir vyriausybe.
Įdomu tai, kad, kai Saakašvilis leidosi bėgti, ir Gruzija, sakysime, pakoregavo savo poziciją Rusijos atžvilgiu santykiams normalizuoti, Vilniaus susidomėjimas Tbilisiu sumažėjo.
Taigi, akivaizdu, kad Lietuva draugauja su tais, kas aktyviai pasisako prieš Rusiją, ir nedaro tai vardan jų, o siekdama užsirekomenduoti kaip vertingas kadras JAV ir ES akyse, kurie kovoja su Rusija dėl įtakos buvusios TSRS erdvėje.
Kaip gi būti?
Ir viskas būtų gerai — viskas pagal Vašingtono centrinio komiteto ir Briuselio regiono komiteto planą. Bet staiga tokio gerbiamo Europos valdžios organo, kaip Europos Parlamentas, smegenų centras pateikė netikėtą situacijos, kuri susiklostė auksčiau minėtuose "posovietinės demokratijos švyturiuose" vertinimą.
"Silpnos vietos, į kurias turėtume atkreipti dėmesį: visiškai nepriklausomo teisingumo stoka, nesusiformavusi teisinė valstybė, neveikiantys kontrolės mechanizmai ar selektyvus jų naudojimas, silpnos valstybės institucijos, nuosavybės sukoncentravimas žiniasklaidos sektoriuje, politinė korupcija ir netikslinis valstybės lėšų panaudojimas. Taip pat visose trijose šalyse plačiai paplitęs visuomenės nepasitenkinimas politiniu elitu, kurį reikia atnaujinti", — konstatavo Europos Parlamento ekspertai.
Vienoje rusiškoje dainoje yra žodžiai: "Kaip gi būti, kaip būti, uždrausti sau tave mylėti? Aš negaliu to padaryti, negaliu". Tai apie Lietuvą ir jos "meilę" Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. Dabar išeina, kad visą šį laiką Vilnius palaikė ne demokratus, bet diskreditavusius save politikus, kuriuos reikia pakeisti. Ir kaip dabar pasielgti?
Pamenu, kai Dalia Grybauskaitė tik tapo Lietuvos prezidente, jai priskirdavo frazę apie tai, kad jau laikas nustoti draugauti su vargšais (Gruzija, Ukraina). Bet po to pasirodė, kad tai yra prioritetiniai partneriai. Taigi, pakeisti kursą Lietuvai nėra problema. Nes Europos Parlamentas tai netgi nėra Berlynas ir dar daugiau — ne Vašingtonas.
Jei iš ten bus gauta tiesioginė užuomina apie stambias aplinkybes, tada "skyrybos". O kolkas "mažų mylimųjų trūkumų" galima nepastebėti, nes kai tu myli — ypač su išskaičiavimu — viską atleisi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
