VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Antrajame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge susirinkę ES šalių vadovai aptaria, kaip švietimas ir kultūra gali prisidėti prie ES vertybių apsaugos.
Susitikime aptarima kova su "melagingomis naujienomis ir antieuropine propaganda". Dalia Grybauskaitė, kuri dalyvauja susitikime, pristatė Europos lyderiams Lietuvos patirtį.
"Lietuva puikiai supranta propagandos žalą valstybei, žino, kaip su ja kovoti, ir šia patirtimi dalijasi su kitomis ES šalimis", — cituoja prezidentės žodžius Prezidentūra.
Grybauskaitė priminė, kad Lietuvos iniciatyva prieš 2 metus ES buvo įkurtos strateginės komunikacijos komandos, kurios padeda atpažinti melagingas naujienas ir išsklaidyti propagandos mitus.
Be to Lietuvos prezidentė įsitikinusi, kad pavyzdžiu Europai tampa ir pilietiška Lietuvos žiniasklaida, kuri pati imasi iniciatyvos "šviesti ir saugoti žmones nuo melo".
Pristatydama Lietuvos viziją kovoje su "fake news" prezidentė papasakojo, kad po Lietuvos mokyklas keliaujantys žurnalistai, padeda jauniems žmonėms atpažinti propaganda.
"Drauge su pasauline informacijos milžine "Google" kuriama pažangi "melagingų naujienų gaudyklė", operatyvi reakcija į propagandos mitus ir jų dekonstravimas internetinėje erdvėje — tai svarbiausia Lietuvos gynybinė linija informaciniame kare", — teigė Grybauskaitė.
Prezidentė savo kalboje atkreipė dėmesį į tai, jos manymu, tokio susitelkimo bei sąmoningumo reikia ir visos ES mastu. Anot Grybauskatės, su įžūliu melagingų naujienų antplūdžiu susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, kitos Europos šalys.
"Todėl itin svarbu, kad ES kultūros ir švietimo iniciatyvos gintų ES vertybes ir padėtų stiprinti Europos žmonių atsparumą melui. Tam būtina investuoti į tikslines kultūrines programas, skirti daugiau lėšų kovai su propaganda, stiprinti ES padalinius, padedančius atpažinti ir paneigti melagingas žinias", — pasiūlė Grybauskaitė.
Geteborge kalbama ir apie ES švietimo politiką. ES vadovai tariasi, kaip sustiprinti ir išplėsti jau 30 metų veikiančią "Erasmus" studijų mainų programą. Naujame daugiamečiame ES biudžete šiai programai norima skirti dvigubai daugiau lėšų — beveik 30 milijardų eurų. Lietuva taip pat siekia, kad mainų galimybių turėtų ne tik studentai bei dėstytojai, bet ir mokytojai.
"Erasmus" programos teikiama galimybe mokytis ir dėstyti užsienio universitetuose jau pasinaudojo per 40 tūkstančių Lietuvos studentų ir 16 tūkstančių dėstytojų.
