VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Kasmetinė labdaros akcija "Maltiečių sriuba", keliaujanti per Lietuvą, nebegali pridengti vis labiau akivaizdžiai matomo drakoniško požiūrio į paprastą žmogų ir tvyrančios socialinės nelygybės, kurią iš dalies lemia neatsakingi valdžios sprendimai ir dabartinė politika, rašo Rolandas Paksas savo tinklalapyje.
Anot politiko liūdną Lietuvos padėtį atspindi didėjantis emigracijos mastas.
Skvernelis apie emigraciją: vyriausybė per 11 mėnesių nepakeis situacijos >>
Šiemet iš Lietuvos jau emigravo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus — 50 888 piliečiai. Vidutinis atlyginimas šalyje atskaičius mokesčius yra 659 eurai. Vidutinė senatvės pensija — 274 eurai.
"Tai dydžiai, kurie liudija bene prasčiausią mūsų padėtį Europos Sąjungoje", — konstatuoja Paksas.
Europarlamentaras teigia, kad augant kainoms daugybė žmonių visoje Lietuvoje nebeišgali sumokėti net komunalinių mokesčių. Lietuvių skolininkų sąrašą sudaro daugiau kaip 200 tūkstančių fizinių ir per 30 tūkstančių juridinių asmenų. Ir vieni, ir kiti skolingi po daugiau nei milijardą eurų.
"Deja, valdžia žiūri pro pirštus į siautėjančius antstolius ir šiurpų socialinės prievartos paveikslą, leisdama atskiroms grupėms pelnytis labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių sąskaita", — nuogąstauja Paksas.
Be to, politikas pabrėžia, kad valstybės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema šiandien neatitinka solidarios valstybės ir visuomenės kriterijų, tačiau niekas iš esmės nekalba apie jos sisteminį sutvarkymą.
"Bene vienintelė sritis, į kurią valdžia deda didžiules pastangas, kad išsiveržtų į pirmaujančių pasaulio valstybių gretas, yra karinėms reikmėms skiriamos biudžeto išlaidos", — rašo Paksas.
Tačiau buvęs prezidentas pabrėžia, kad tai tema, apie kurią piliečiai negali atvirai diskutuoti, jeigu nenori patekti į kokius nors "juoduosius" nepatikimų asmenų sąrašus.
Anot politiko, Lietuva savo pastangomis didinti karines išlaidas aplenkė laiką. Nes beveik prieš trejus metus pasirašytas susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014 — 2020 metais įpareigoja politikus padidinti lėšas krašto apsaugai iki 2% šalies BVP. O tais pačiais metais vykusiame Velso viršūnių susitikime NATO šalys yra įsipareigojusios iki 2025 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2% BVP.
Valdžia pastaraisiais metais itin nenuosekliai ir neproporcingai didina išlaidas kariniams reikalams, palyginti su kitomis valstybės reikmėmis — švietimu, sveikatos apsauga ar socialine sfera. Kitų metų valstybės biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijai atseikėta 873 miolijonai eurų, kai visai sveikatos sistemai numatoma skirti 678,488 milijonus eurų. Priešingai nei medikų sąjūdžio peticija dėl visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimų didinimo 30 procentų nuo kitų metų sausio, krašto apsaugos ministro pareiškimas apie išlaidas kariuomenei nesukėlė jokios reakcijos nei opozicijos, nei sunkiai apibrėžiamos valdančiosios daugumos sluoksniuose.
Paksas pabrėžia, kad šiuo metu valstybės skola (17 milijardų 526 milijonai 269 tūkstančių) jau viršija 6 tūkstančių eurų sumą vienam asmeniui.
"Vien palūkanų per metus kiekvienas gyventojas sumoka apie 200 eurų", — skaičiuoja politikas.
Europarlamentaras pabrėžia, kad "jokiu būdu negalima sutikti su voliuntaristiška NSGK pirmininko Vytauto Bako ir kitų karingų parlamentarų vizija „neapsiriboti 2%, o per penkerius metus pasiekti 2,5% BVP" karinio biudžeto apimtį".
"Manyčiau priešingai, šiandien reikėtų kruopščiai svarstyti galimybę sumažinti asignavimus krašto apsaugai iki bendro Europos Sąjungos vidurkio, tam, kad būtų galima realiai finansuoti medikų ir mokytojų atlygimų pakėlimą bei kitas visiems gyventojų sluoksniams jautrias sritis", — ragina Paksas.
Siūloma nuo gegužės medicinos darbuotojų atlyginimus didinti 20% >>
Jis įsitikinęs, kad Lietuva juda Europos kariuomenės link. Kaip yra sakęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, "Europa bus apsirūpinusi bendra karine galia, bendru gynybos biudžetu ir bendra veiksmų plano doktrina."
"Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, sunku prognozuoti, tačiau sprendžiant pagal tai, kokia "lengva ranka" priimami nauji įsipareigojimai, galima numanyti, kad jau įžengėme į baigiamąjį mūsų valstybingumo sunaikinimo etapą", — apibendrino Paksas.
