Lenkijos nacionalistų teritorinės pretenzijos skamba vis dažniau ir įgauna praktines formas: nuo šūkių mitinguose iki geografinių žemėlapių keitimo.
Varšuvos Šopeno oro uostas šiek tiek "pažaidė" su valstybinėmis sienomis. Lenkijos sostinės oro prieplaukos atvykimo ir išvykimo sales papuošė plakatais su žemėlapiu, kuriame į "Ketvirtosios Abiejų Tautų Respublikos" (Žečpospolitos) sudėtį buvo įtrauktos Vakarų Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos dalys. Be to, Lenkijos miestu buvo pavadintas Vilnius.
Plakatai yra skirti deklaruoti Lenkijos nepriklausomybę "po 123 okupacijos metų", komentavo prieštaringą reklamą atsakingas už oro uosto rinkodarą Hubertas Voicehovskis, pažymėdamas, kad žemėlapis "yra švietimo elementas".
Vietinių leidinių žurnalistai iš karto susimąstė, ar priimtinas toks kūrybiškumas. "Ką pasakys užsieniečiai?" — klausė žurnalistai.
Аэропорт Варшавы: отхватили у Беларуси и Украины земли. pic.twitter.com/nPRqyGsnIs
— Алексей Кириленко (@Kirilenko_a) 22 ноября 2017 г.
O jiems — nusispjauti…
Valdančiosios konservatorių partijos "Teisė ir teisingumas" istorinė politika skirta patenkinti dešiniųjų rinkėjų poreikius šalies viduje. Partijos "Teisė ir teisingumas" perrinkimas vyks ne Lvove ar Vilniuje, o Lenkijoje. Ir tarp užsienio lenkų, drąsia pastarųjų dvejų metų atminties politika tik prideda balsų partijai "Teisė ir teisingumas".
"Imperiniai" plakatai Varšuvos oro uoste yra šios politikos kūrinys.
Rytiniai Kresai — taip vadinamos šiuolaikinės Vakarų Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijos, priklaususios tarpukario Lenkijai — neatskiriamas partijos "Teisė ir teisingumas" platformos elementas. Šių teritorijų gyventojų palikuonys yra labiausiai ištikimi ir drausmingi Jaroslavo Kačinskio partijos rinkėjai. Susivienijimo su "rytų kraštu" idėja dėl prarastos nuosavybės grąžinimo — žaidimas su šios Lenkijos visuomenės dalies lūkesčiais. Rinkėjų branduolys reikalauja. To negalima nepažadėti.
Rytiniai Kresai lenkams yra proporcingi Krymui Rusijos savimonėje. Tam pavyzdys yra naujų lenkiškų pasų kūrimo istorija. Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metinių išvakarėse Lenkijos vidaus reikalų ministerija pradėjo kampaniją "Sukurk su mumis Lenkijos pasą — 2018". Ekspertų pasiūlyti grafiniai motyvai buvo paviešinti visuomeniam balsavimui. Favoritu tapo variantas su Vilniaus Aušros vartų įvaizdžiu — primena paralelę su Rusijos 200 rublių kupiūra, kurioje įamžintas Paminklas užtvindytiems laivams Sevastopolyje ir Taurijos Chersonesas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į Lenkijos paso kūrimą. Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje pavaduotojui Gžegožui Poznanskiui (nauja ambasadorė Uršula Doroševska tuo metu nespėjo atvykti į Lietuvą — Sputnik) buvo įteikta protesto nota.
Ir žemėlapis Šopeno oro uoste, ir naujojo Lenkijos paso dizaino variantas tik pavieniai epizodai Varšuvos gestų serijoje, transliuojančioje nedviprasmišką žinutę: Vilnius — lenkų miestas.
Transparantai su užrašu "Prisimename Lvovą ir Vilnių" figūravo lapkričio 11 dieną Lenkijos nacionalistų surengtame Nepriklausomybės žygyje. Tarybinė armija 1939 metų rugsėjo 17 dieną užėmė Vilnių, perdavė jį Lietuvai kaip okupuotą teritoriją ir šita okupacija, iš tiesų, tęsiasi iki šios dienos, sakė spalio 21 dieną Povislo švietimo centro vadovas Rafalas Mossakovskis mitingo prieš lenkų diskriminaciją Lietuvoje metu.
Ir nors tokius pareiškimus kol kas išreiškia daugiausia ultradešinės jėgos, orientacija į lenkų Vilnių tampa vis labiau dominuojanti. "Teisė ir teisingumas" jau nebegali atsisakyti jų pradėtos agresyvios istorinės politikos, kuri konfliktuoja su dauguma Lenkijos kaimynų. Žengti atgal partijai "Teisė ir teisingumas" reiškia politinę savižudybę, rinkėjų branduolio praradimą. Todėl Lenkijos valdantiesiems tebelieka didinti pagreitį: aktyviai dalinti Rytinių Kresų teritorijose "lenkų žemėlapius", didinti nacionalinio atminties instituto biudžetą, ir aklai klausant nacionalistų, palaipsniui priimti jų darbotvarkę, tarp jų ir Vilniaus atžvilgiu.
O kad dar kartą nesugadintų diplomatinių santykių su Lietuva, pretenduodama į jos teritorijas vidaus politikos diskurse ir vizualizuodama šias pretenzijas, Varšuva galėtų kreiptis į juokingą, vieną kartą Estijos taikytą gudrybę.
Vienu metu, rengdami nacionalinę euro monetą, estai jos reverse atvaizdavo savo teritorinius norus. Prie Baltijos respublikos teritorijos, matyt (be didinamojo stiklo sunku pamatyti — Sputnik), buvo prijungtos Pečorai ir Zanarovjė.
Kilo atitinkamų klausimų.
Originalią išeitį iš šios delikačios situacijos rado Estijos bankas.
Euro monetos reverse pavaizduotas "meninis menininko supratimas apie Estijos sienas", pasakė viešųjų ryšių skyriaus darbuotojas Viljaras Riaeskas, priduręs, kad dėl to jis ir "negali prieštarauti, nes Estijos kontūras tiksliai atitinka dabartines šalies sienas".
Menininkas… jis taip mato. Kokie dar klausimai?!
Mokymo priemonę su šiuo receptu jau galima siųsti Lenkijos ambasadoms Lietuvoje ir Ukrainoje. Istorinis Varšuvos puolimas žada tik stiprėti, žemėlapiai su imperinėmis pretenzijomis — pasirodyti dažniau ir, žinoma, vis agresyviau bus formuojamas pasakojimas apie lenkų Lvovą ir Vilnių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
