Didžiausias pavojus kyla Gedimino kalno pagrindiniam pėsčiųjų takui

© Lietuvos snacionalinis muziejusОползень на горе Гедиминаса
Оползень на горе Гедиминаса - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Kultūros ministerija tvirtina, kad Gedimino kalnas kruopščiai ruošiamas žiemos sezonui bei daroma viskas, kad būtų sumažintas nuošliaužų skaičius

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Dėl grunto įtrūkimų ir besiformuojančių nuošliaužų Gedimino kalne kyla pavojus pagrindiniam pėsčiųjų takui ir po nepriklausomybės atkūrimo atstatytam gynybinės sienos fragmentui, teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pirmadienį spaudos konferencijos metu.

Anot jo, Gedimino bokštui nekyla jokia grėsmė. Istoriai statiniai atlaikys nuošliaužas, o didžiausias pavojus kyla pagrindiniam pėsčiųjų takui ir pietinės gynybinės sienos fragmentui. Viceministras priminė, kad šis pastato fragmentas nėra istorinis, nes buvo atstatytas tik 1995-1997 metais. Tako istorija yra kiek senesnė, tačiau taip pat nėra Gedimino laikų. Augustinavičius pabrėžė, kad serpantinas įrengtas 1890-aisiais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė paversti kalną parku ir pritaikyti lankymui, o iki tol buvo naudojamas istorinis takas nuo Vilnios pusės.

© Photo : lnm.ltLapkričio pradžioje nuošliaužos metu gruntas nusmuko iki pagrindinio pėsčiųjų tako
Оползень на горе Гедеминаса - Sputnik Lietuva
Lapkričio pradžioje nuošliaužos metu gruntas nusmuko iki pagrindinio pėsčiųjų tako

Ruošdamėsi žiemos sezonui specialistai įrengė visame kalne drenažo sistemą. Be to, viceministras išvardijo, kokie darbai atliekami, kad išvengti daugiau nuošliaužų. Kai kuriose vietose yra nuimta apsauginė plėvelė, ir tokiu būdu tikimasi išgarinti vandenį iš grunto. Taip pat uždengta laikina stoginė kalno aikštelėje, izoliuojami Kunigaikščių rūmai, įrengiama danga ir drenažas, vanduo nukreipiamas į miesto lietaus kanalizacijos sistemą. Taip pat Augustinavičius pažadėjo laikinai uždengti stogine Kunigaikščių rūmus.

Šiuo metu Vykdydami Gedimino kalno tvarkybos darbus archeologai privaloma tvarka atlieka archeologinius tyrimus. Spalį šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, archeologai aptiko devynis kapus. Dalis jų buvo suardyti, nėra įkapių ar kitų papildomų radinių, tad nustatyti tikslų palaidojimo laiką yra sudėtinga. Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, jog pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.

Lapkričio 4 dieną  buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Kultūros komitetas: gražaus Gedimino kalno neturėsime dar ilgą laiką >>

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

Naujienų srautas
0