VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 20 dienos vykusios aplinkosauginės akcijos "Lašiša" metu nustatyti net 355 pažeidimai, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.
Beveik du mėnesius trukusios akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pasitelkę neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, policijos pareigūnus, saugomų teritorijų direkcijų specialistus bei žvejus mėgėjus vykdė sustiprintą žuvų išteklių apsaugos kontrolę. Ypač didelis dėmesys buvo skirtas lašišinių žuvų migracijos ir neršto apsaugai.
Akcijos "Lašiša" metu įvyko 423 reidai, kurių metu nustatyti 355 pažeidimai, susiję su neteisėtu žuvų išteklių naudojimu; prasižengėliams skirtos baudos. Daugiausia pažeidimų nustatyta Klaipėdos regione. Be to, visoje Lietuvoje buvo konfiskuotos 6 valtys, 26 tinklai, 200 profesionalių ir mėgėjiškų žvejybos įrankių bei 17 meškerių.
Lašiša — nuo seniausių laikų viena iš labiausiai vertinamų žuvų Lietuvos upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo, ir XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu.
Lašišos kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėta rengti akcija "Lašiša".
Kaip teisėtai žvejoti lašišą
Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Ją galima nusipirkti, naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS.
Aplinkosaugininkai primena, kad leidžiama žvejoti ne mažesnes nei 65 centimetrų ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima paimti tik vieną sugautą lašišą arba šlakį, o sugavus reikia nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį, ir tokia kortelė jau nebegalioja.
Be to, per 10 dienų privaloma elektroniniu paštu info@am.lt arba faksu, ar per ALIS, jeigu žvejo mėgėjo kortelė buvo įsigyta per šią sistemą, pateikti ataskaitą — nurodyti žvejybos datą, upės atkarpą, sugautos žuvies svorį, ilgį ir kitus duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą — žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai.
Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.
Baudos gali siekti net iki 1700 eurų
Už neteisėtą lašišos ar šlakio sugavimą gresia administracinė atsakomybė — bauda nuo 250 iki 550 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 580 eurų. Jeigu ši žuvis neteisėtai bus sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, reikės sumokėti trigubai.
Lietuvos žvejai bankrutuoja ir utilizuoja laivus >>
Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia mėgėjų žvejybą upėse, kuriose vyksta lašišų nerštas (nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 d.). Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai ir žvejai kviečiami nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
