VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Pirmą vietą laimėjęs Andriaus Labašausko Lukiškių aikštės memorialo projektas neatitinka jau suderintame ir įgyvendinamame Lukiškių aikštės tvarkymo projekte nustatytos galimo memorialo vietos, todėl reikalaujama atsižvelgti į nuostatas ir pakeisti projektą, rašoma Kultūros paveldo departamento pranešime spaudai.
"Kultūros paveldo departamentas nekvestionuoja Lukiškių aikštės vystymo galimybių, tačiau turi būti laikomasi teisės aktų, sprendimai turi būti priimami valstybės nustatyta tvarka. Tikimės, kad viešasis interesas bus tvarkingai derinamas su galiojančiais paveldosauginiais reikalavimais. Paveldo išsaugojimas ir darnus vystymas taip pat yra viešasis interesas", — kreipiasi departamento atstovai.
Lukiškių aikštė yra svarbus Lietuvos Respublikos saugomas istorinis Vilniaus miesto kultūros paveldo objektas. Surengtame konkurse dėl Lukiškių aikštės memorialo sukūrimo pirma vieta skirta Andriaus Labašausko projektui, kuris, pagal autoriaus užmanymą, simbolizuotų partizanų bunkerį primenantį memorialą.
Galiojančiame ir viešame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte, kuriuo nustatytos Lukiškių aikštės vertingosios savybės, viena iš saugomų vertingųjų savybių įvardintas šios istorinės aikštės "lygus reljefas".
Projekto autoriai bei organizatoriai atskirų dokumentų, susijusių su šiuo memorialo kūrimo konkursu, nederino bei konsultacijų neprašė.
"Suprantame, kad šis memorialas visuomenei yra svarbus ir norime, kad tinkamas projektas galėtų būti įgyvendintas kuo greičiau ir valstybės nustatyta tvarka. Kultūros paveldo departamentas visokeriopai konsultuos konkurso organizatorius ir įgyvendintojus, siekiant išspręsti susidariusią teisinę koliziją", — sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Pagal galiojančią tvarką, projekto organizatoriai turėtų arba derinti laimėjusio autoriaus projekto ypatumus su įgyvendinamu Lukiškių aikštės tvarkymo projektu, arba kreiptis į Pirmąją Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą dėl Lukiškių aikštės vertingųjų savybių persvarstymo.
Labašausko sumanymu, pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas, memorialo kalvos šlaitas, būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Kalvos šlaite formuojamą memorialinę sieną — skulptūrinį memorialo reljefą — menininkas ketina sukurti darydamas medžių kamienų ir medžio ruošinių atliejas.
Kaip atspirties tašką autorius pasitelkia medinių "partizanų" bunkerių sienos pavyzdžius bei miško — lietuviams svarbaus ir strategiškai, ir sakraliai — elementus.
Planuojama, kad memorialas atsiras Lukiškių aikštėje iki 2018 metų gruodžio 1 dienos, Kultūros ministerija skiria šiam projektui 500 tūkstančius eurų, atsakinga Vilniaus savivaldybė.
Lietuvoje "patizanais" vadinami ir "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotosios grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antisovietinio nacionalistinio judėjimo klestėjimas Lietuvoje vyko 1944-1947 metais.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje. Be to "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių nužudymo karo metu, bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paparstų tarybiniai valdžiai palankių piliečių sunaikinimo.
