— Rimantai, ką galvoji apie mūsų valdžios sprendimus vėl teikti Ukrainai šautuvus ir kitus ginklus? Juk be Lietuvos daugiau niekas pasaulyje taip atvirai ir oficialiai nesigyrė apie mirtino ginklo teikimą Kijevui.
— Viktorai, manau, kad tai ne pats geriausias mūsų valdžios sprendimas. Taip atvirai kištis į didžiąją politiką gali tik stipri valstybė, o ne tokia mažytė kaip Letuva. Juk net JAV iki šiol taip ir nesuteikė Kijevui nei vieno ginkluotės vieneto, kuris galėtų nužudyti žmogų. O Lietuva dar pernai nusiuntė Kijevui 150 tonų tarybinių šaudmenų, kurie jai atiteko žlugus Tarybų Sąjungai. Ir štai dar viena partija. Tokiu būdu mūsų valdžia atvirai pila alyvą į Donbaso karo ugnį, ir daro tai tuo metu, kai visas pasaulis ir Europos Sąjunga stengiasi kuo taikiau išspresti konfliktą, o JAV derasi su Rusija ir Kijevu dėl Jungtinių Tautų taikdarių įvedimo į Donbasą.
— Išeina, kad Vilnius kala pleištą tarp stambių žaidėjų? O tai vargu, ar patiks Vašingtonui, Berlynui ir Paryžiui, nekalbant jau apie Maskvą. Lietuvos valdžios bandymai šioje šachmatų partijoje atlikti karininko ar bokšto vaidmenį tuo metu, kai iš tikrųjų yra tik pėstininkas, sukelia ne tik šypseną, bet ir susierzinimą. Galų gale pėstininkai išsišokėliai labai greitai praranda savo pozicijas šachmatų lentoje.
— Štai tu dabar palyginai mažasias Baltijos valstybes su pėstininkais didžiulėje geopolitinėje šachmatų partijoje, o aš prisiminiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareiškimą, padarytą pareitą savaitę. Šios valstybės garsiai pareiškė, kad vieningu frontu stos prieš Islamo valstybę* ir išsiųs į Artimuosius Rytus savo karius. Ir tai tuo metu, kai karas Sirijoje jau pasibaigė. Ar tai ne kas kita, kaip vaikiškas noras prisidėti prie vyresniųjų — Rusijos ir JAV koalicijos pergalės?
— Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje ES vadovybė išpylė Kijevui ant galvos šalto vandens dubenėlį ir paaiškino, kad negali būti net kalbos apie Ukrainos narystę Bendrijoje. Europos Taryba taip pat prakalbo apie galimą sankcijų Rusijai atšaukimą. Taigi, mes savo akimis matome bandymus gerinti santykius su Maskva. O Lietuva daro viską, kad sutrukdytų tokiems bandymams bei atvirai spjaudo Maskvai į veidą.
— Tikrai taip, atvirai spjaudome ir nesusimąstome apie pasekmes. Pameni, kaip 2006 metais Rusija atjungė mums prieigą prie naftotiekio "Draugystė", iš kurio Lietuva gaudavo pigią naftą. Vien dėl to, kad valdžia nenorėjo parduoti jai "Mažeikių naftos". Panašiai gali įvykti ir 2020 metais. Mes savo "energetinio saugumo strategijoje" garsiai reiškiame, kad 2025 metais visiems laikams atsijungsime nuo BRELL sistemos ir tapsime Europos energetinės sistemos dalimi. Neva jau turime elektrinius tiltus į Lenkiją ir Švediją, kurie ties, daugiau remontuojami, nei veikia, ir 2025 metais drąsiai pasakysime "Sudie, Rusija". Bet visai nepagalvojome, kad Rusija jau 2020 metais paliks mus be elektros. Ir viskas tuo metu, kai Briuselis sustabdys Lietuvos finansavimą iš ES fondų. Ir ką gi mes tuomet darysime?
* Ekstremistų organizacija, uždrausta Rusijoje
