VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Perėjimas prie visuotinio šaukimo į Lietuvos kariuomenę būtų įmanomas nuo 2023 metų, tam papildomai skyrus 0,2% bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša RIA Novosti su nuoroda į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, kuris antradienį dalyvavo nacionalinio saugumo Seimo komiteto posėdyje.
Šiuo metu Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas svarsto partijų susitarimo projektą dėl 2017-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Projekte įrašytas siekis įvertinti perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes.
"Tai gali būti apie 0,2%. BVP, čia yra preliminarūs skaičiavimai. Čia apimtų ir infrastruktūrą, ir karininkų seržantų parengimo korpusą, aišku, tam reikėtų keleto metų. Pagal mūsų dėliones gaunasi, kad 2023 metų pradžioje, kad turėtume visą infrastruktūrą", — sakė Karoblis.
Kitų metų Lietuvos biudžeto plane numatyta, kad 2018 metais šalies gynybinis biudžetas sieks 2,006% BVP — tai 873 milijonų eurų. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 723,8 milijonų eurų, o tai 1,8% BVP.
Krašto apsaugos ministras reikalauja padidinti gynybinį biudžetą, nors kai kurie politikai abejoja dėl tikio žingsnio būtinumo.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 metais gruodžio mėnesį visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigiamai vertina privalomosios pradinės karo tarnybos naudą.
Apie 81% apklausos respondentų nurodė, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra naudinga jaunuoliams. 12% apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės, o 7% gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi. Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais.
2018-aisiais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
