VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiandien Vyriausybė pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui, jis bus bus pateiktas svarstymui Seime, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, atnaujinta energetikos Strategija reikalinga tam, kad visi — nuo vartotojo iki investuotojo — žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika.
Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 metų bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio.
Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis — energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.
Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.
Strategijoje numatoma:
stiprinti šalies energetinių sistemų ir rinkų integraciją į ES sistemas — įgyvendinus elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (iki 2025-ųjų) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 metų);
plėtoti patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba, kas mažins šalies priklausomybę nuo elektros importo. Tikimasi, kad 2020 metais Lietuvoje bus pagaminama 35% reikalingos elektros energijos, 2030 metais šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050-aisiais — visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje;
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas. Planuojama, kad iki 2030 metų 45% suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050-aisiais — net 80%. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine, 2050 metais 65% visos elektros iš atsinaujinančių išteklių turėtų pagaminti vėjo jėgainės.
skatinti žaliosios energetikos plėtrą. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių;
energetikos konkurencingumą, kurio siekiant bus kuriama pažangi elektros rinka (bus atskirtos elektros energijos tiekimo, skirstymo ir perdavimo paslaugų rinkos, kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms elektros gamybos technologijoms) bei skatinimas efektyvaus energijos vartojimas;
proveržį inovacijų srityje: bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.
Neseniai buvo parengta galutinė Strategijos projektui atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. SPAV pagrindinis tikslas — nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Strategijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai; konsultuotis su už aplinkos, visuomenės sveikatos ir kultūros paveldo pasaugą atsakingomis institucijomis bei visuomene; užtikrinti, kad Strategijos rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas Strategijos pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.
