2018 metais Lietuvoje bus minimos Vasario 16-osios — Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtosios metinės. Amžius praėjo nuo tos dienos, kai Vilniuje, pirklio Kazimiero Štralio namuose, dvidešimt Tarybos narių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės akto tekstą. Tarybos pasirašytas nutarimas paskelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma valstybe demokratiniais pamatais su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis.
Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, pirmininkavo daktaras Jonas Basanavičius — vyriausias ir didžiausią autoritetą turintis Tarybos narys. Būtent su jo vardu tiesiogiai susijusi Lietuvos valstybės atkūrimo diena, jis pirmasis pasirašė dokumentą. Lietuvių tautos patriarchu vadinimas Basanavičius mirė Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo 9-ąsias metines, sulaukęs beveik visų savo tautinių ir politinių svajonių išsipildymo, tačiau neišvydęs suvienytos Lietuvos.
Tačiau daugelį metų niekam iš Lietuvos istorikų nepavyko atsakyti į klausimą, kur gi yra 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Tikrai žinoma, kad prieš 100 metų pasirašyto Nepriklausomybės akto originalų būta mažiausiai trys. Vienas jų — ranka rašytas Nepriklausomybės Aktas buvo iš karto atiduotas Jonui Basanavičiui ir nuo to laiko niekas jo nebematė, antrasis egzempliorius buvo skirtas Vokietijai (buvo įteiktas Vokietijos užsienio reiklaų ministerijos atstovui prie Karinės administracijos), trečiasis — Rusijai, kuri pripažino aktą 1920 metų liepos 12 dieną, pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
Kasmet Valstybinės šventės metu buvo pasvarstoma, kur gi dingo Vasario 16-osios aktas ir metų metus tai teliko kalbomis. Tačiau minint Lietuvos valstybės atkūrimo 99-asias metines koncernas "MG Baltic" paskelbė išmokėsiantis milijono eurų premiją tam, kas suras ir perduos valstybei Vasario 16-osios akto originalą. "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus, pristatydamas iniciatyvą, pabrėžė, kad didelę istorinę vertę turintis dokumentas yra laikomas dingusiu jau 70 metų ir jeigu per tokį didelį laikotarpį niekas nesurado Nepriklausomybės Akto originalo, tai dokumentas arba negrįžtamai dingęs, arba buvo blogai ieškomas.
Ir štai, jau kovo 29 dieną Lietuvą tiesiog sudrebino žinia iš Berlyno: Vasario 16-osios aktas atrastas! Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne. Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje "Baltijos provincijų ateitis: Lietuva". Akto originalo ieškoti Vokietijoje profesorių Mažylį paskatino tai, kad, jo teigimu, Vilniuje vasario 16-osios popietę signataras Jurgis Šaulys perdavė Aktą Vokietijos atstovui. Iki šiol buvo spėjama, kad jam buvo pateikta tik vokiškoji versija.
Rastas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas: pirmas spektaklio veiksmas? >>
2017-ųjų spalį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir jo Vokietijos kolega Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį, pagal kurią dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje. Tokius įgaliojimus rugsėjo 20 dieną ministrui suteikė Lietuvos Vyriausybė, pritarusi minėtos sutarties pasirašymui. Po sutarties pasirašymo Vokietijos institucijos pradės dokumento leidimo išvežti procedūras. Tikimasi, kad šis vienintelis turimas originalus Lietuvos nepriklausomybę skelbiantis dokumentas bus perduotas Lietuvai laikinam naudojimui 2018 metų pradžioje. Dokumentas bus eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje, kur beveik prieš 100 metų ir buvo pasirašytas šis istorinis aktas.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė — tai puiki priežastis susimąstyti, ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per šimtmetį, bei kas mūsų laukia ateityje. Pagrindinis atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programos tikslas — sutelkti šalies gyventojus ir užsienyje gyvenančius lietuvius švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi bei didinti Lietuvos žinomumą užsienyje.
Vyriausybė dar vasarą aptarė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių projektą. Į pasirengimą šimtmečio šventei aktyviai įsitraukia valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir paprastieji gyventojai, programoje akcentuotas užsienyje gyvenančių lietuvių indėlis.
Pačios šventės metu 2018 metų Vasario 16-ąją Lietuvoje nuskambės varpai, miestuose, miesteliuose ir kaimuose vyks šventiniai renginiai. Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą sudaro trys pagrindinės kryptys: kurk (veiklos, įtraukiančios aktyviai dalyvauti dabarties ir ateities kūrime), švęsk (veiklos, vienijančios visuomenę švęsti Vasario 16-ąją ir suvokti jos prasmę) ir pažink (veiklos, kviečiančios pažinti šalį, pasiekimus ir herojus).
Pagrindinis 2018-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo šventės herojus — kiekvienas kuriantis Lietuvą žmogus. Tad tapkite mūsų šalies herojumi ir Jūs!
