VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Sutvarkius Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliaužas nuo gruodžio 1 dienos 17:00 praeiviams ir transporto priemonėms atidaroma Škirpos alėja, pranešė Nacionalinio muziejaus spaudos tarnyba.
Nuošliaužų vietos žiemos laikotarpiui, nukasus ir išvalius supiltinį gruntą, užpiltos skaldos sluoksniu. Papildomai buvo paklota drenažinė sistema, sustiprintas įgriuvęs pagrindinis takas, reikalingas tolimesniems tvarkybos darbams kalno aikštelėje vykdyti.
"Taikant panašius principus tvarkomos ir kitos nuošliaužų pažeistos kalno vietos pietrytiniame ir pietvakariniame šlaituose bei pietų ir vakarų šlaitų sandūroje", — pabrėžiama muziejaus pranešime.
Be to tvarkymo darbų atstovai tvirtina, kad pagrindiniai tinkladėžių įrengimo darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite artėja prie pabaigos.
Kalnas šiuo metu lankytojams uždarytas.
Šiuo metu Vykdydami Gedimino kalno tvarkybos darbus archeologai privaloma tvarka atlieka archeologinius tyrimus. Spalį šiaurės vakarų šlaite, prie atraminės sienos, archeologai aptiko devynis kapus. Dalis jų buvo suardyti, nėra įkapių ar kitų papildomų radinių, tad nustatyti tikslų palaidojimo laiką yra sudėtinga. Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, jog pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.
Lapkričio 4 dieną buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną.
Griuvimo istorija
Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
