Briuselio pareigūnai atvirai leido suprasti Vilniui, Rygai ir Talinui, kad jų planai visiškai pakeisti Rusijos dujų vamzdynus suskystintomis dujomis iš Skandinavijos ir JAV, bent artimiausioje ateityje nebus išpildyti.
Iš Europos energetikos projektų sąrašo, kurį patvirtino Europos Komisija, buvo išbraukti visi Lietuvos, Latvijos ar Estijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros projektai. Tarp jų ir Lietuvos paraiška pripažinti Klaipėdos SGD Independence terminalą kaip regioninį. Tai leistų Vilniui iš konsoliduoto ES biudžeto gauti 150 milijonų eurų kompensaciją brangiai kainuojančio terminalo priežiūrai, kuris per parą iš Lietuvos biudžeto reikalauja 150 tūkstančių eurų.
Vilnius ilgai ragino Rygą ir Taliną prisijungti prie Klaipėdos SGD terminalo projekto ir padaryti jį regioniniu, tai leistų tikėtis Briuselio finansinės pagalbos. Bet Latvijos ir Estijos valdžios institucijos nesutiko.
Ir kodėl jos turėjo tai padaryti? Juk Lietuva, lizingu įsigydama didžiulį plaukiojantį terminalą, kurio galia gerokai viršija šalies poreikius, neklausė patarimo, ir nesiūlė Latvijai ir Estijai "tapti dalininkėmis". Tai buvo jos [Lietuvos] individualus politinis sprendimas ekonominės naudos sąskaita. Apie tai atvirai kalbėjo tiek ekonomistai, tiek inžinieriai dar projekto parengimo ir tvirtimo stadijoje. Tačiau skambūs dešiniųjų — Lietuvos konservatorių ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimai, kad reika visomis įmanomis priemonėmis atsisakyti "Gazprom" paslaugų, užgožė skeptikų balsus. Momentiniai politiniai dividendai išblėso su paskutiniais trankių maršų akordais dieną (2014 metų spalio 27 dieną), kai Independence metė inkarą Klaipėdos pašonėje ir… įsijungė mokėjimo už jo nuomą Norvegijos bendrovei "Hoegh LNG" skaitiklis.
Jau trejus metus Lietuva traukia šį "SGD-lagaminą be rankenos", bet atkakliai šypsosi ir pasakoja apie Rusijos dujų keitimo suskystintomis gamtinemis iš Norvegijos ir JAV pasekmes. Tačiau jokių išsamių finansinių ataskaitų su kainomis, pelnu ar nuostoliais nepateikia. Savo gyventojams-vartotojams, iš kurių kišenių, galų gale, išlaikomas terminalas, periodiškai primenama, kad "nepriklausomybė brangai kainuoja" ir "reikia šiek tiek daugiau pakentėti".
Neseniai net pats JAV prezidentas Donaldas Trampas paragino ir pavadino Lietuvą beveik pagrindine Vašingtono viltimi Amerikos strateginiuose planuose tiekti savo SGD Europai. Kas tai, jei ne pergalė? Tiesa, jokių realių pinigų paramai jis nežadėjo ir tikros amerikietiškų SGD kainos, už kurį jod buvo teikiamos Lietuvai, neįvardijo. Ekonomistai sako, kad ji [kaina] yra bent trečdaliu didesnė už Rusijos dujų kainą.
Lietuvos žiniasklaidoje kiekvienos, net mažos, SGD partijos atvykimas į Klaipėdos triumus paskelbtas su fanfarais. Bet tarp jų nepastebimai ir tyliai paslydo energetikos ministerijos lapkričio 28 dienos pranešimas, kad "dėl dujų vartojimo mažinimo Lietuvoje 2018 metais pabrangs Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymas". Kaip tai paveiks Lietuvos piliečio piniginę? Apie tai visi kukliai tyli. Tačiau ministerijos pranešime sakoma, kad "šis sprendimas turės didelę įtaką tiek degalų atsargoms, tiek vartotojams, kurie nereguliariai naudoja dujas ir tai turėtų sumažinti šildymo kainas", praneša leidimas "Obzor".
Raktažodžiai "sumažinti šildymo kainą" žmonėms yra aiškūs, bet kiek iždui kainuotų pranešimo tęsinys, kad "sudedamoji SGD saugumo dalis, anot administruojančios įmonės "Amber Grid, pakyla 20%, nes sumažinama energijos suvartojimo galia: 2018 metais buvo užsisakyta 150 tūkstančių megavatvalandžių per parą galia, o 2017 metais – 187,3 tūkstančių megavatų per parą", paprastam piliečiui yra labai sunku paaiškinti. Matyt, ir nereikia. Kam sukti jam galvą tokiomis smulkmenos?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
