Prognostinis Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 metų laikotarpyje tyrimas, kurį atliko ilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, nubraižo ne pačias geriausias Lietuvos ateities perspektyvas.
Mokslininkas grafikais, skaičiais ir procentais įrodo, kad darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas įgavo tvarią kritimo tendenciją. O Statistikos departamentas patvirtina tokius duomenis ir praneša, kad kasmet iš šalies išvyksta apie 50 tūkstančių aktyvaus amžiaus žmonių. O dėl skirtingų asmeninių priežasčių į tėvynę sugrįžta tik apie 20 tūkstančių lietuvių kiekvienais metais. Akivaizdus neigiamas demografijos saldo.
Tokiai tempais, anot Tučino, greitai šalyje nebeliks piliečių, kurie gamina garsųjį BVP (bendrą vidaus produktą), kuris yra pagrindinis ekonomikos plėtros rodiklis.
Kaip žinia, BVP skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių. Paprasta pradininių klasių aritmetka byloja, kad „BVP augimą" parodys sąlyginė šių ir praeitų metų pastovaus šalyje pagaminto materialaus turto dalyba iš sumažėjusio gyventojų skaičiaus.
Sumažėjo gyventojų — vadinasi BVP neva padidėjo. O tai reiškia, kad Vyriausybė gali su švaria sąžine skelbti: "Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos BVP palyginti su 2016 metais padidėjo net 3,9%. Gyvenimas gerėja. Kitais metais pakelsime atlyginimus net 20 eurų".
"Valio!" — atsako gyventojai, renkasi daiktus ir ruošiasi nuo kitų metų gaminti BVP kur nors Ispanijoje, Vokietijoje ar Skandinavijoje.
Kartu išvykstantys gyventojai didina dar vieną reikšmingą ekonomikos plėtros rodiklį — nedarbo lygį. Eurostat duomenimis, šis rodiklis pernai sumažėjo Lietuvoje 0,3 punktais, o spalį net pasiekė mažesnį už Europos vidurkį lygį (7,4%).
O štai verslininkai, kurie teikia prašymus Darbo biržai dėl kvalifikuotų darbuotojų paieškos, atskleidžia visai kitokius duomenis. Šiuo metu Lietuvoje beveik neįmanoma surasti aukštos kvalifikacijos šaltkalvio, statybininko ar vairuotojo. "Visi išvyko į Europos darbo rinką".
Ieškosi darbo jaunimas ir patirties neturintys aukštųjų mokyklų ir kolegijų absolventai, kurie kol kas negali konkuruoti Europos darbo rinkoje, arba darbo migrantai iš Ukrainos. Matyt, jų (migrantų) pagalba Lietuvos valdžia ir ketina sutvarkyti šalies demografinę situaciją, padidinti BVP ir gimstamumą.
O ką, ar gi veltui lietuviai Euromaidane garsiau už visus rėkė "Slava Ukraine!", stumia Europos Komisijoje "Maršalo planą" ir teikia mirtiną ginklą Kijevui karui šalies pietryčiuose? Kam karas, o kam ir motina brangioji.
Tiesa, tie patys verslininkai teigia, kad migrantai iš Ukrainos nėra atkaklūs ir nelabai stengiasi dirbti. Ukrainiečiai, iš karto gavę lietuviškus dokumentus, suteikiančius teisę dirbti ES nusiperka bilietus iš Lietuvos į turtingesnes Vakarų Europos šalis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
