VILNIUS, 8 gruodžio — Sputnik. Baltijos šalių gynybos ministrai susitikime Liepojoje (Latvija) svarstė tolesnę adaptaciją NATO, Europos Sąjungos (ES) saugumo iniciatyvų įgyvendinimą bei glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais, praneša spaudos tarnyba.
Lietuva nuo kitų metų pradžios taip pat perima pirmininkavimą Baltijos šalių gynybos ir saugumo bendradarbiavimui. Pasak Karoblio, pirmininkavimo metu Lietuva sieks užtikrinti tinkamą Baltijos šalių pasirengimą kitąmet vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti galutinai sutarta dėl naujos NATO vadovavimo struktūros.
"Paprastesnis sąjungininkų judėjimas kertant sienas išlieka aktualus tiek regioniniame, tiek viso Aljanso bei Europos Sąjungos kontekste, tad sieksime užtikrinti supaprastintą pajėgų Europoje judėjimą, šalinant administracinius, teisinius ir fizinius barjerus", — pabrėžė Karoblis.
Pasak krašto apsaugos ministro Baltijos šalims taip pat svarbu išlaikyti vieningą poziciją dėl paramos iš oro ir jūros Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui bei siekti spartesnio konkrečių NATO sprendimų įgyvendinimo.
Ministrai pabrėžė, jog jau nuo 2018 metų visos Baltijos šalys gynybai skirs 2% nuo bendrojo vidaus produkto. Jie taip pat akcentavo, jog modernizuojant Baltijos šalių kariuomenes pasiekta nemenka pažanga, tačiau pripažino, jog būtina tolesnė modernizacija.
Kitų metų biudžeto plane numatyta, kad 2018 metais Lietuvos gynybinis finansavimas pasieks 2,006% BVP, tai yra, 873 milijonus eurų. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 723,8 milijono eurų, tai yra, 1,8% BVP.
Pastaraisiais metais Rusija praneša apie beprecedentę NATO veiklą prie savo Vakarų sienų. Tuo pačiu metu NATO plečia savo iniciatyvas ir vadina tai "Rusijos agresijos ribojimu". Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų augimo Europoje. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas jau anksčiau sakė, kad Rusija niekam nekelia jokios grėsmės, tačiau nepaliks be dėmesio veiksmų, potencialiai pavojingų jos interesams.
