— Regina, kiek dabar valandų? Aš vakar grįžau iš Barselonos ir užmiršau laiką persukti. Į Ispaniją buvau mėnesiui išvykusi, todėl šiuo metu mano biologinis laikrodis pokštauja su manimi — pramiegojau darbą. Mes turime dviejų valandų skirtumą su Ispanija.
— O įsivaizduok, Laura, jeigu mes kartu su visa Europa paskutinį spalio mėnesį neatsuktume laikrodžio rodyklių valandą atgal, tai dabar būtum atsilikusi nuo lietuviško laiko net trimis valandomis.
— Kita vertus, jeigu mes nesukiotume laiko du kartus per metus, tai mūsų vidiniai biologiniai ritmai nebūtų taip nusidėvėję. Daug gydytojų teigia, kai kurių net kelia aliarmą, kad žmogaus psichinė ir fizinė sveikata patiria didelę žalą. Inžinieriai lygina žmogaus kūną su automobiliu, kuris periodiškai priverstas dirbti skirtingu pagreičiu. Todėl galų gale mechanizmai greičiau nusidėvi. O ekonomistai iki šiol, jau praėjus 100 metų nuo pirmojo laiko atsukimo 1916 metais Vokietijoje, nesugebėjo įrodyti elektros ir pinigų padidėjusio taupymo.
— Net jeigu ir egzistuoja nedidelis taupymas, man atrodo, jis nevertas žmonių sveikatos. Be to, pirmą savaitę po laiko keitimo viešpatauja toks sumišimas, kad jis net labiau kenkia ekonomikai. Ar kas nors bandė suskaičiuoti visos šalies mastu žalą dėl žmonių vėlavimo į darbą bei traukinių ir lėktuvų grafikų kaitos.
Kaip pavyzdį man sesuo, kuri gyvena kaime, papasakojo įvykį. Ji turi karvę su savo vidiniu biologiniu laikrodžiu. Ir štai karvutė niekaip nesugeba suprasti, kodėl jos šeimininkė pavasarį ateina melžti ją valanda anksčiau. Pienas dar nesusiformavo, o šeimininkė jau tirkdo! Kaip paaiškinti karvei, kad žmonės pakeitė laiką ir todėl pavasarį jie keliasi valandą anksčiau?! Karvei — stresas ir todėl ji duoda mažiau pieno. Kas, kur ir kada suskaičiavo šiuos negautus pieno litrus?
— Tavo tiesa, Regina, geras pavyzdys. Gaila, kad valdžia neturi tokio argumento, kai prašo Europos Komisijos atšaukti laiko keitimą.
