Šį rudenį demografijos specialistai paskaičiavo, kad darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje per artimiausius penkerius metus sumažės 9 procentais. Tai yra, beveik po 2 procentus kasmet. Tad dirbantieji turės išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių. Tai negalės tęstis amžinai, todėl labai realu, kad po 7-10 metų pensijas teks mažinti, nes biudžete truks lėšų.
Demografine prasme 2017 metais Lietuvoje nepadaryta nieko, kas nors truputį stabdytų tautos išnykimo tendenciją. Žmonių materialinės gyvenimo sąlygos nepagerėjo. Tiesa, valdžia pakėlė minimalias algas ir pensijas, tačiau tuos keliasdešimt eurų akimirksniu "suvalgė" infliacija, ypač išaugusios maisto ir paslaugų kainos.
Tauta toliau nyksta bei emigruoja ir dėl liūdnos, depresyvios psichologinės atmosferos šalyje. 2017 metai netapo išimtimi: lietuviškasis elitas ir toliau vėlėsi į smulkias politines rietenas, demonstravo nesusikalbėjimą ir negebėjimą mažinti korupciją. (Visą tai dar multiplikavo ir lietuviška žiniasklaida, kuri priprato skandalais ir skandaliukais laikyti prikaustytą auditorijos dėmesį.) Teko kalbėti su ne vienu mūsų emigrantų. Greta mažų algų visi jie kaip pagrindinę išvykimo iš Lietuvos priežastį įvardino vilties nebuvimą. Vilties, kad kada nors Lietuvoje reikalai susitvarkys.
Šios vilties atsiradimo niekaip neskatina ir rusofobija, kuri šių metų rudenį pasiekė naujų aukštumų, Rusijos ir Baltarusijos manevrų "Zapad 2017" metu. Kokia prasmė planuoti savo ateitį valstybėje, kurioje kyla isterija dėl eilinių, seniai planuotu manevrų, ir kuri rimtai ruošiasi kariauti su šimtus kartų už ją stipresne valstybe.
Politinė Lietuvos klasė bejėgiškai stebėjo emigraciją ir toliau kovojo tarpusavy. Seimas šiais metais inicijavo net tris apkaltos procesus, kurie nesibaigė iki šiol. Vienam deputatui pradėta apkalta už verslo ryšius Baltarusijoje, kitam už kontaktus su "Rosatomu", trečiam už seksualinį priekabiavimą. Pirmieji du atvejai yra politizuoti ir siunčia signalą visiems politikams, kad jie žūtbūt vengtų bet kokių verslo ir politinių kontaktų su Rytais. Tik su Vakarais!
Tačiau svarbiausias politinis patiekalas elitui buvo neformalusis Seimo daugumos ir valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. "Suvalgyti" šį žmogų norėjo ir konservatoriai, ir žiniasklaida, ir net dalis koalicijos partnerių. Priežastis paprasta — šis buvęs verslininkas su savo milijonais eurų yra per daug nepriklausomas ir nesilanksto įprastiems politiniams autoritetams, kaip antai Daliai Grybauskaitei ar Vytautui Landsbergiui.
Metų skandalu tapo Karbauskio ryšys su žaviąja jo frakcijos nare Greta Kildišiene. Žurnalistai greitai nustatė, kad ši Seimo narė greitai kyla karjeros laiptais Karbauskio partijoje ir dar važinėja jo valdomam koncernui priklausančiu automobiliu.
Publika gavo eilinę muilo operą, žiniasklaida ir oponentai rado progą patriukšmauti, ir visi liko patenkinti, išskyrus, aišku, šią politikų porą. Kildišienė atsisakė Seimo narės mandato, o R. Karbauskio populiarumas smuko.
Politinės korupcijos šalyje mastai tapo dar akivaizdesni, kai teisėsauga pateikė kaltinimus visai partijai — Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Paaiškėjo, kad įtartinai artimus ryšius su verslo rykliais palaikė ne tik buvęs liberalų vadovas Eligijus Masiulis, bet ir kiti šios partijos vadovybės nariai. Todėl, nepaisant to, kad liberalai išsirinko naują vadovą, mažai kas tiki jų renesansu. Tuo labiau, kad "naujas" vadovas nėra naujas — tai liberalų partijos veteranas Eugenijus Gentvilas.
Kita tradicinė šalies partija — socialdemokratai — šiais metais tiesiog įvykdė savižudybę. Pusė jos frakcijos Seime nesutiko su socdemų tarybos sprendimu išeiti iš valdančiosios koalicijos. Tad frakcija skilo pusiau, ir dabar maištininkai kuria dar vieną socialdemokratų partiją. Kuo tai baigsis, nesunku nuspėti — abi partijos gali neperkopti rinkiminio barjero per Europos Parlamento, o paskui ir per Seimo rinkimus.
Ir tik į monarchizmą puolusioje konservatorių partijoje karaliauja stabilumas. Senelis Vytautas Landsbergis šiais metais palaimino savo anūko Gabrieliaus išrinkimą šios politinės jėgos pirmininku. Anūkui vos daugiau nei 30 metų, tačiau jis kupinas ambicijų netrukus tapti premjeru…
Metų pabaigoje ėmė ryškėti jau seniai besikaupusios socialinės įtampos ženklai. Pirmieji pratrūko medikai, pareikalavę jau kitais metais didinti algas 50 procentų. Netruks savo reikalavimus didinti menkus atlyginimus pateikė švietimo sistemos darbuotojai.
Premjeras Saulius Skvernelis galėjo pažadėti tik dalinai tenkinti šiuos reikalavimus, kadangi jau seniai valdantysis elitas buvo apsisprendęs laisvųjų biudžeto pinigų liūto dalį skirti krašto apsaugai. Valdžia niekaip negali suprasti, kad socialinė gerovė yra didžiausias nacionalinio saugumo garantas. Socialiai saugūs piliečiai bus motyvuoti ginti valstybę, kurioje jiems gera gyventi.
Ir atvirkščiai — jie jos negins, jeigu valstybė elgsis kaip pamotė. Na, o papildomi šimtai milijonų eurų, išleistų keliems šarvuočiams ir haubicoms, yra išmesti į balą pinigai, nes šiuolaikiniame, aukštųjų technologijų kare lemtų minutės ar net sekundės, tad ši išvaizdi technika liktų nepanaudota.
Greta demografinės ir partinės, šalį apėmusi ir žodžio laisvės erozija. Žmogus jau nebeturi teisės išsakyti savo nuomonę. Vos tik dizaineris Juozas Statkevičius tarė kelis sakinius "Sputniko" portalui apie nykią padėtį šalyje, kaip jį tuoj užpjudė naujieji mūsų patriotizmo propagandininkai. Netrukus patriotinės inkvizicijos laužo liepsna apėmė prie gėdos stulpo pririštą rašytoją Rūtą Vanagaitę, kuri suabejojo vieno iš miško brolių biografija.
Galutinį tašką šiose diskusijose padėjo vienas žinomiausių Lietuvos apžvalgininkų Vladimiras Laučius. Jis tiesiai pareiškė, kad tiesa tegali būti viena. Ir taškas. O kas bando neigti tiesą ir siūlyti kitą tiesą, tas arba priešas, arba nevisai adekvatus.
Štai taip, ponai laisvieji laisvosios Lietuvos piliečiai. Nuo šiol jei kam nors iš jūsų kyla bet koks klausimas, jūs galite būti ramūs — žinokite, kad mūsų šalyje gyvena Vladimiras Laučius ir dar daug panašaus mąstymo jo kolegų intelektualų, kurie turi atsakymus į visus be išimties klausimus. Logiškai galvojant, jie netrukus įsteigs Tiesos ministeriją ir spręs, ką ir kaip bausti už melo sklaidą. Tiesa juk yra viena.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
