Respublikos vadovybė be atrankos priima tarptautinius sukčius, politinius frykus, nuotykių ieškotojus. Vienas kriterijus — konfliktiški santykiai su Rusijos vyriausybe.
Gruodžio pradžioje Lietuvos sostinėje vyko ketvirtasis Laisvos Rusijos forumas. Radikali Rusijos opozicija ir jai pritariantys "neteisingų" šalių demokratizavimo Vakarų ekspertai susirinko "sutikrinti laikrodžius". Susitikimo dalyviai kalbėjo apie artėjančius prezidento rinkimus, "čekistų Rusijoje palikimą", "Kremliaus propagandos mašiną". "Gruodžio mėnesį mūsų svetainė Vilniuje buvo vienintelė, kurioje galėjo būti svarstomos svarbios temos", — reziumavo eilinio forumo idėjinis įkvėpėtojas, šachmatininks ir opozicionierius Garis Kasparovas.
Bet buvo ne vien žodžiai. Karštoje diskusijoje gimė ir konkretus produktas: nesutaikomi su režimu kovotojai pateikė "Putino sąrašą" — sąrašas "demokratijos ir laisvės pažeidėjų". Apskritai, visų tų, kurie kada nors įžeidė "geriausius Rusijos žmones", — patekusių į nemalonę opozicionierių, maskuojančių savo nusikaltimus patogiais pasakojimais apie politinį persekiojimą. Remiantis šiuo sąrašu vyks liustracijos ir teismo procesai, o užsienio veikėjai bus "uždrausti" Rusijos Federacijos teritorijoje… Tam Kasparovui ir "Vilniaus komandai" tebelieka ateiti į valdžią.
Radikali Rusijos opozicija turi spaudimo Kremliui receptą. Ankstesniame trečiajame Laisvos Rusijos forume buvo sutarta: Rusija negali būti pakeista iš vidaus. Putinas yra per stiprus, sakė jie; išeiti jį privers tik fiaso užsienio politikoje, teigė jie. Ir prie tokio fiasko turėtų prisidėti progresyvus Vakarų pasaulis. "Raketų Stinger tiekimas Afganistano muahidams buvo svarbus veiksnys sustabdyti sovietų agresiją Afganistane. Pirmas — tiesioginė karinė pagalba Ukrainai, oro gynybos tiekimas Sirijos sukilėliams (skaitykite — teroristams)", — sakė Kasparovas. Kur jūs esate, nauji Reagane bei Tečer, sakė šachmatininkas — radikalas.
Negalima paneigti, kad Vilniaus forumas nuoširdžiai tiki savo įsitikinimais. "Geriausiems Rusijos žmonėms" nebereikalinga rusų tauta. Jie visiškai išbraukia demokratišką kelią į valdžią. Nebėra ir būtinybės įveikti pykinimą ir flirtuoti su Rusijos piliečiais.
Raginimas Vakarams teikti Sirijos "sukilėliams" ginklą, kuriuo jie žudytų Rusijos lakūnus, — elektoralinė savižudybė. Rusijoje neegzistuoja politinių perspektyvų su panašia retorika. Bet ar jos reikalingos? Laisvosios Rusijos Forumo dalyviai peržengė politiko vaidmens ribą. Tie, kurie visai nesilaiko kompromisų, jau seniai vertina save kaip post Putino administraciją. Štai ir dirbti jei gali tik "užsienio rinkimų apygardose" bei savo idėjomis sužadina tuos pačius draugus lietuvius: "NATO šturmuos Kremlių, Rusija bus valdoma iš išorės, tuomet ir išauš mūsų valanda". Svajonės, svajonė, Kur gi jų saldumas?
Udalcovas: santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos išgyvena krizę >>
Per keturis Laisvosios Rusijos sušaukimus Forumas spėjo įsitvirtinti kaip regioninis nevykėlių šou. Rusijos tarptautinės paieškos veikėjai diskusiųjų laukuose persipynė su damomis, kurios pasakojo apie "kitokią kaukaziečių DNR" su rusofobais nacionalistais bei su besislapstančiais politiniais avantiūristais. Visiems gerai žinoma, kad sąjungininkų nesirenka, bet nedaugeliui sveiko proto Rusijos nesisteminės opozicijos atstovų tokia kompanija atrodo visiškas diotizmas. Bet juk kažkas privalo formuoti šį anti Putino internacionalą, organizuoti minią.
Kitas klausimas: kam Lietuvai savo namuose reikalingi tokie abejotini draugai?
2000-ųjų viduryje prieš Lietuvą atsivėrė euroatlantinių struktūrų durys. Respublika tapo ES ir NATO nare. Čia ir pasibaigė oficialaus Vilniaus projektinė diplomatija. Lietuvos geografija buvo nukreipta link Europos derybų stalo — respublika atsidūrė SS diplomatijos pakraštyje, nuošalyje. Niekas nesiklausė ir neklausė oficialaus Vilniaus balso. Lietuva pradėjo ieškotis savo vietos po Europos saule, savo nišos tarptautinių santykių architektūroje.
Greitai atsirado geras vaidmuo — svajojančių prisijungti prie ES šalių mokytoja, "ekspertė" buvusių sovietinių respublikų politinių režimų demokratizacijos klausimais. Savarankiškai paskirta ekspertė.
Šių veiksmų rezultatų tapo fiks idėja — "sutramdyti Rusiją", prorusiškų integracijos projektų postsovietinių respublikų erdvėje sabotažas, vakarėliai su Banderos ideologijos nešėjais ir radikaliais Rusijos opozicionieriais.
Vietoj geopolitinio tilto vaidmens Lietuva pasirinko tapti buferiu, vietoje integratoriaus — tramdytojo vaidmenį. Laisvosios Rusijos Forumas — to jau per daug.
Atliekant savo diplomatinį vaidmenį Lietuva linksta į kraštutinumus ir virsta tarptautinių avantiūristų ir politikų prieglobsčiu, priglaudžia ir asmenis, kurie savo baudžiamosius nusikaltimus paverčia "politiniu priekabiavimu" tėvynėje. Naciams, kurie po Antrojo pasaulinio karo bėgo iš Europos panašus prieglobstis yra Lotynų Amerika.
Per pastaruosius tris metus Lietuva į Lietuvą dėl baudžiamųjų bylų Rusijoje pabėgo LGBT-aktyvistas Sergejus Sergejevas (baudžiamoji byla dėl homoseksualizmo propogavimo ir ekstremizmo), žurnalistas Andrejus Nekrasovas (kaltinamas neteisėta prieiga prie skaitmeninės informacijos ir turto reketavimu), politologas Vsevoladas Černozubas (kaltinamas masinių neramumų organizavimu), nacionalistas Jurijus Gorskij (įtariamas viešai raginęs vykdyti ekstremistinę veiklą), Nikita Kulačenkovas (kaltinamas dėl paveikslo "Blogas ir geras žmogus" vagyste), ekoaktyvistas Konstantinas Rubachinas (pabėgo iš Rusijos, bijodamas priekabiavimo dėl bylos apie pinigų prievartavimą).
Umbrasas: Ukrainai ir toliau reikalinga Lietuvos ir NATO parama >>
Lietuvos išorės politikos pozicionavimas leido minėtiems asmenims atvykti būtent į šią respubliką. Čia svetingai priimami visi, kas pateko į nemalonę Rusijoje (pagrįstai arba ne visai) — tarptautiniai sukčiai, politiniai nevykėliai, rusofobai, avantiūristai bei tikros politinio priekabiavimo aukos. Vienintelis Lietuvos svetingumo kriterijus — konfliktas su Rusijos valdžia. Visa kita neturi reikšmės.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
