Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir vėl kaimyniškai ištiesė "draugystės ranką" lietuviams ir pasiūlė jiems prisijungti prie atominės elektrinės Astrave statybos. Atseit, lietuviai, kartu iškepkime skanų pyragą ir kartu jį valgykime. Šiuo energetiniu pyragu pamaitinsime ne tik bedarbius Lietuvos atomininkus iš Visagino, bet ir visą Lietuvą. Jo pakaks net latviams ir estams.
Spjūvis į ištiestą ranką
Tačiau lietuviai išdidžiai atsisuko nuo Minsko ištiestos rankos ir pareiškė, kad skaniu vakarietišku pyragu su jais pasidalins lenkai. Nedera civilizuotiems europiečiams savo variklius sukabinti ir šildytis radioaktyvia elektra iš šalių — NATO ir ES priešių.
Lenkai šiuo klausimu visiškai palaikė lietuvius. O kaipgi. Galų gale, išdidūs lietuviai ketina pirkti elektros energiją iš lenkiškų elektros tinklų, o tai reiškia su su nauda Lenkijai. Koks gi prekybininkas-monopolistas atsisakys reguliaraus pirkėjo, pasirengusio nusrengti paskutinius marškinius?
Tuo pačiu metu lenkai, itin neafišuodami, veda atskiras derybas su baltarusiais dėl elektros energijos tiekimo iš būsimos AE, kurią vėliau perparduos išdidiems lietuviams. Apie jokį savo energijos sistemos atsijungimą nuo baltarusių lenkai net nekalba.
Kas lietuviui mirtis, lenkui — nauda
Šiandien Lenkijoje daugiau kaip 85% elektros energijos pagamina anglimi kūrenamos elektrinės — galingiausi aplinkos taršos šaltiniai. Varšuvai tai nuolat primenama iš Briuselio. Astrave statoma atominė elektrinė gali tapti lenkams, kurie ketina sumažinti priklausomybę nuo "nešvarios generacijos" importuojant pigią ir švarią baltarusių elektros energiją, gelbėjimosi ratu.
Elektra laiduose, kaip žinote, nekvepia. Priešingai nei naftos ar dujų, kurias galima "perduoti analizei" ir pasakyti, iš kokio gręžinio jos išgautos, jos kilmės nustatyti beveik neįmanoma. Taigi, paleidus pirmąjį Astravo AE energijos bloką, kas planuojama 2019-aisiais, nežinia kokia elektros energija apšvies ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos gatves.
Vakarai mums nepadės
Trijų Baltijos šalių planuose iki 2025 metų galutinai nukirsti energijos šaką, jungiantčią jas su BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) energijos žiedu. O antrasis Baltarusijos atominės elektrinės blokas bus paleistas 2020 metais. Baltijos valstybės turės dar penkis metus, kad apsigalvotų.
Be to, nuo 2020-ųjų Europos Komisija nustos subsidijuoti trijų Baltijos šalių ekonomiką iš struktūrinių eurofondų. Vilniui, Rygai ir Talinui dėl Briuselio sprendimo teks pusbadžiauti. Teks skaičiuoti kiekvieną centą.
Be to, baltarusiai jau akivaizdžiai užsiminė Vilniui, kad artimiausiu metu galima pamiršti apie pelną už baltarusiškų naftos produktų ir kalio trąšų tranzito per Klaipėdos uostą. Pirmieji 72 tūkstančiai tonų baltarusiškų naftos produktų jau išvyko į Rusijos Ust-Lug uostą aplenkdami Lietuvą ir Baltarusiją. Kol kas tai yra tik bandomoji partija, kurioje baltarusiai su rusais išbandys būsimą "tranzitą ne per Baltijos šalis". O jau kitais metais kiekis gali siekti milijonus tonų. Apie tai interviu leidiniui "Litovskij kurjer" nesenai atvirai paskelbė Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korol.
Minsko planus dėl tranzito iš Baltijos šalių atšaukimo finansiškai palaikys ir Maskva. Galų gale, Baltarusijos ir Rusijos strateginė partnerystė, nepaisant įtemptų santykių pastaraisiais metais, yra daug stipresnė nei "draugystė" tarp Varšuvos ir Vilniaus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
