VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Didelė dalis Lietuvos gyventojų norėtų turėti galimybę išmaniuoju telefonu per kelias sekundes atsiskaityti prekybos vietose ar pervesti lėšų kitam fiziniam asmeniui, kad pinigai bet kuriame banke sąskaitą turintį gavėją pasiektų akimirksniu visus metus, įskaitant ir poilsio bei švenčių dienas, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.
Tokias tendencijas atskleidžia naujausia Lietuvos gyventojų apklausa apie mokėjimo įpročius.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročiai keičiasi ir modernėja: jie ieško patogesnių mokėjimo būdų ir reikšminga jų dalis norėtų pažangios mokėjimų paslaugos — momentinių mokėjimų.
"Šiuo metu tai yra karščiausia mokėjimų inovacija daugelyje šalių, o savo valdomą mokėjimo sistemą „CENTROlink" patobulinęs Lietuvos bankas vienas pirmųjų Europoje suteikia galimybes bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams pasiūlyti momentinius mokėjimus savo klientams", — sako Jurgilas.
Naujausios gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių duomenimis, 41% respondentų būtų patraukli galimybė patogiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu prekybos vietose, pavyzdžiui, kavinėje, parduotuvėje, taksi, turguje. 42% apklaustųjų norėtų turėti galimybę bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšų išmaniuoju telefonu kitam fiziniam asmeniui.
Pasak Jurgilo, gyventojų apklausoje išsakytas poreikis gauti pažangią paslaugą — momentinius mokėjimus — leidžia tikėtis, kad pasirodžiusi ir gyventojų lūkesčius atitinkanti paslauga bus aktyviai naudojama. Šiuo metu Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai intensyviai rengiasi pasiūlyti momentinių mokėjimų paslaugą.
Modernesnius gyventojų mokėjimo įpročius rodo ir augantis internetinės bankininkystės populiarumas — ja šiemet naudojosi 60% banko sąskaitą turinčių apklaustųjų, tai yra 4% punktais daugiau nei pernai.
Nors atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar dominuoja, šiemet daugėjo gyventojų, mokėjusių kortele — 2017 metais 13% apklaustųjų dieną prieš apklausą atsiskaitė tik mokėjimo kortele (2016 metais — 10%), 25% mokėjo ir kortele, ir grynaisiais pinigais (2016 metais — 20%). Be to, dauguma mokėjimo korteles turinčių respondentų jas laikė saugesne mokėjimo priemone nei grynuosius pinigus.
Apklausa atskleidė, kad gyventojams pasiūlius mokėjimo paslaugų krepšelius, kai už fiksuotą mokestį suteikiamas nustatytas mokėjimo paslaugų skaičius, mokėjimo paslaugų kainodara gyventojams tapo aiškesnė. Šiemet 40% banko sąskaitą turinčių apklaustųjų teigė, kad jiems kainodara buvo visada arba dažniausiai aiški. 2016 metais tokių buvo 26%. Mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 metais buvo pasirinkę 51% turinčių banko sąskaitą respondentų.
