VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 milijonus keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55 tūkstančius, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.
Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio teigimu, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, palyginti su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių — 5%.
35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos oro uostams nesukliudė pasiekti naują rekordą.
"Net 60%, iki beveik 1,2 milijono, ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54%, t. y. iki 12 tūkstančių, šoktelėjo ir skrydžių skaičius. <…> Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13%", — pažymėjo Lietuvos oro uostų vykdomojo direktorius Donatas Voveris.
Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 metų keleivių skaičius sumažėjo 1%, iki daugiau nei 3,7 milijonų, o skrydžių srautas sumažėjo 5% ir siekė beveik 40 tūkstančių. Tai gerokai mažesnis neigiamas pokytis nei buvo numatyta prieš lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą kiekvieną mėnesį.
Viena iš itin gerų 2017 metų Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir išaugęs skrydžių krypčių spektras. Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų — iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską, Grenoblį, Miuncheną, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Geteborgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno — į Neapolį, o iš Palangos — į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Pernai populiariausiomis šalimis, į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19% keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9% — į Vokietiją, o 7% rinkosi Norvegiją.
Remiantis prognozėmis tikimasi, kad 2018 metais trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 milijonų ribos, o skrydžių skaičius viršys 60 tūkstančius.
