VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Danijos ministru pirmininku Larsu Lokke Rasmussenu, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.
Dvišaliame susitikime buvo aptarti Lietuvos ir Danijos santykiai, aktualūs Europos Sąjungos klausimai, tarp jų derybos dėl "Brexito", Europos Bendrijos ateities modelis iš jos išstojus Jungtinei Karalystei. Be to dėmesis buvo skirtas gynybos stiprinimui ir tarptautinio saugumo klausimams, buvo aptarti artėjančio NATO viršūnių susitikimo tikslai.
Po dvišalio susitikimo Prezidentė su Danijos premjeru Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose susitiko su Baltijos oro policijos misiją atliekančiais danų kariais. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę padeda apsaugoti keturi danų naikintuvai ir 60 karių.
Pasak šalies vadovės, "nenuspėjamas, agresyvus ir atvirai prieš Vakarus nukreiptas priešiškas Rusijos elgesys" kelia realią karinę grėsmę tiek regiono, tiek visos Europos saugumui.
Prezidentės teigimu, šiandien vienas esminių uždavinių NATO — greitas ir efektyvus karinis Aljansas, gebantis operatyviai persijungti į plataus masto kolektyvinės gynybos operacijas. Tam, pasak Grybauskaitės, būtina parengti Baltijos šalių pastiprinimo strategiją. Taip pat, prezidentės manymu, svarbu užkirsti kelią galimai regiono karinei izoliacijai, užtikrinti regioninę oro gynybą ir įvykdyti Aljanso vadaviečių reformą.
Šalies vadovė padėkojo Danijos premjerui už tvirtą paramą ir jo valstybės indėlį į Baltijos šalių saugumą. Danijos karinės oro pajėgos jau šeštą kartą perėmė Baltijos oro policijos rotaciją. Be to, šios šalies kariai ne kartą dalyvavo NATO pratybose Lietuvoje ir regione.
2016 metais NATO viršūnių susitikime, kuris vyko Varšuvoje, Aljanso narės sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki tūkstančio karių. Aljanso pajėgų didinimas susijęs su tariamai augančia "Rusijos grėsme".
Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija nieko nepuolė ir neketina pulti, o NATO tiesiog pasinaudoja galimybe, kad dislokuotų daugiau karių prie Rytų Europos sienos.
