Jau praėjo 27 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Per visus šiuos metus aukščiausioji įstatymų leidžiamosios valdžios institucija — Seimas turėjo dvylika kadencijų. Prezidento rūmuose spėjo padirbėti Algirdas Brazauskas (1993-1998), Valdas Adamkus (1998-2003, 2004-2009), Rolandas Paksas (2003-2004) ir jau dukart Dalia Grybauskaitė (2009-2014, 2014-2019).
Dėdulė — mūsų viskas
O štai Vytautas Landsbergis po trumpo pirmininkavimo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje nuo 1990-ųjų iki 1992 metų taip ir nesugebėjo užkopti aukščiausiais Lietuvos valdžios laipteliais. Jis nebuvo nei Seimo pirmininku, nei Vyriausybės vadovu, nei prezidentu. Tačiau jo šešėlis visuomet skrajojo virš Lietuvos politinio Olimpo, o patriotai net sugalvojo jam originalų titulą — „pirmasis faktinis Lietuvos vadovas".
Tačiau būtent Vytautas Landsbergis, kurį su pagarba vadina "Profesoriumi" arba su meile lietuviškai "Dėdulė", pridėjo prie šiuolaikinio Lietuvos valstybingumo pamatų tokias sąvokas kaip Euroatlantizmas ir rusofobija. Būdamas jo paties sukurtos Lietuvos konservatorių partijos (dabar — Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai) pirmininku, Landsbergis sunkioje kovoje su oponentais pasiekė lemiamų Lietuvos narystės ES ir NATO įstatymų. Jis taip pat iniciavo įstatymą „Dėl kompensacijos už sovietinę okupaciją", kuris ilgam sugadino santykius su didžiausia kaimyne — Rusija.
2000-ųjų pradžioje konservatorių stovykloje įvyko "tylus perversmas". Partiją pradėjo valdyti jauni blaiviai mąstantys politikai, kurie stengėsi subalansuoti pagrindines partijos kryptis išorės ir vidaus politikos klausimais. O Profesorius iškeliavo dviem skadencijoms į garbingą tremtį, tapo Lietuvos atstovu Europos parlamente.
Atrodė, kad Profesoriaus politinė karjera leidžiasi link "pelnytos pensijos", į kurią jis išeis palikęs gerai apmokamas europarlamentaro pareigas. Gera mylimojo politiko karjeros pabaiga.
Lėlininkas išeina į scenos priekį
Tačiau Dėdulės priešai apsiriko. Pirmą kartą paimti valdžią į savo rankas Vytautas Landsbergis stengėsi dar antros Valdo Adamkaus kadencijos metu, kuris aprašė tai savo autobiografijoje. Adamkus atvirai prisipažino, kad "kažkas" bandė valdyti jį "fakso pagalba". Gerai išmanantys politiką iš karto suprato apie ką kalbama. Bet, anot Adamkaus, jam pavyko atremti akylandos atakas. O štai Dalia Grybauskaitė, matyt, nesugebėjo atsispirti.
Perdavęs europarlamentaro kėdę savo anūkui Gabrieliui, 2012 metais Landsbergis sugrįžo į Lietuvą ir iš naujo pasinėrė į politinę kovą. Intriguodamas, jis ne tik padarė savo anūką europarlamentaru, bet ir konservatorių partijos pirmininku, ir tokiu būdu atkeršijo savo įžeidėjams.
Praeiviai Daukanto aikštėje vis dažniau matydavo Profesorių, kuris asmeniškai aplanko prezidentę jos darbo kabinete. O politiniuose sluoksniuose kalbama, kad Dalia Grybauskaitė darbo pasitarimus pradeda žodžiais "profesorius sakė…". Vytautas Landsbergis pasirodo šalia Dalios Grybauskaitės visuose iškilmingose renginiuose. Lietuvos kariuomenės dienos proga Vilniuje vyko tradicinis paradas, kuriame Vytautas Landsbergis stovėjo šalia prezidentės kaip vienas iš valstybės vadovų.
O visus renginius, skirtus 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto 100-čiui, Lietuvos žiniasklaidoje lydi "pirmojo faktinio Lietuvos vadovu" įvaizdis. Parodą, skirtą Nepriklausomybės akto originalo ekspozicijai, atidarė Dalia Grybauskaitė, laikydama už rankos savo politinį stabą.
"Ar žinote, kas tas galingas senis?"
Kaip sugebėjo šis kuklus pensininkas sužavėti ir prijaukinti juodojo karate diržo savininkę? Vieni sako, kad savo vos ne kosminio masto politinių įvykių numatymo dovana. Kiti nurodo į kuklų portfelį, kuriame gali būti saugomi "įdomūs dokumentai", galintys sugadinti bet kokio Lietuvos politiko karjerą. O treti daro užuominą į didelę ir šviesią meilę, kuriai nesvarbus amžius.
Baigiamasis žodis
Pagal Konstituciją Lietuva yra demokratinė valstybė su prezidento valdymo elementais. Aukščiausia šalies valdžios institucija — Seimas. Prezidentas atsakingas už užsienio ir valstybės gynybą. Vidaus politikos klausimai — Vyriausybės, kurią formuoja valdančioji koalicija, rankose. Tačiau Lietuvos istorijoje yra ne tik garsus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės "demokratinis" periodas, kurį Lietuvos istorikai vadina Europos Sąjungos prototipu, bet ir 14 metų trukęs tarpukario Antano Smetonos diktatūros režimas. Smetona valstybės perversmo metu įsteigė autoritarinį režimą ir vienas valdė šalį iki kol Lietuva tapo TSRS nare.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
