VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Didžioji dauguma rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse nepatenkinti savo padėtimi, jie neigiami nusiteikę NATO atžvilgiu ir mano, kad Europos Sąjunga žlugo, rodo Didžiosios Britanijos užsakymu atliktos uždarosios apklausos rezultatai.
Apie tai pranešė Sputnik Estija su nuoroda į informaciją, prasiskverbusią į vietos žiniasklaidą.
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo keturi tūkstančiai rusakalbių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Remiantis apklausos rezultatais su Rusijos bendruomenės atstovais, mokslininkai juos apibūdino kaip "socialiai pasyvius" ir "nepatenkintus". Tuo pačiu metu Estijoje buvo aukščiausias segregacijos lygis Baltijos šalyse.
Tyrimas parodė, kad rusakalbiams Baltijos šalyse būdingos šios nuostatos: "Korupcija — vienintelė Rusijos problema", "Europos Sąjunga žlugo, NATO nusiteikusi priešiškai", "PBK (Pirmasis Baltijos kanalas — Sputnik) objektyviai nušviečia įvykius Rusijoje."
Tyrimo dalyviai taip pat pareiškė, kad nelaiko NATO karių gynėjais. Be to, Estijoje tik penki procentai respondentų remia Aljanso pajėgų buvimą šalyje. Taip pat jie mano, kad Rusijos vyriausybė yra sėkmingesnė nei Estijos, nes ji užtikrina ekonomikos augimą, gina savo piliečius, suteikia išsilavinimą.
Didžiosios Britanijos vyriausybės žvalgybos ir gynybos fondas užsisakė uždarą tyrimą Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centre.
Centro direktorė Rita Ruduša laikraščiui patvirtino, kad tyrimo užsakovė yra Didžiosios Britanijos vyriausybė. Ji taip pat pridūrė, kad neturi įgaliojimų atskleisti informacijos apie tyrimo metu gautus duomenis.
Britanija "reabilituoja" Ukrainą
2017 metų spalio mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybė finansavo keletą projektų, kuriais buvo siekiama sumažinti Rusijos informacinę įtaką. Lėšos buvo investuotos Ukrainos"reabilitacijai" remti, rusakalbių Baltijos šalyse įtakos metodų analizei ir žurnalistų turams.
Ukrainos "reabilitacijos" projektui Didžiosios Britanijos vyriausybė pasamdė reklamos agentūrą "M&C Saatchi". Projektas buvo vykdomas kartu su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija, o kaip tikslinė auditorija buvo pasirinkti angliškai kalbantys turistai, investuotojai ir didžiųjų Vakarų žiniasklaidos bendrovių žiūrovai.
Projekto tikslas — pristatyti Ukrainą Europos piliečiams kaip sėkmingą ir stabilią valstybę, tačiau konfliktas šalies rytuose tęsiasi. Skleisti teigiamą informaciją apie Ukrainą buvo aktyviai naudojami socialiniai tinklai.
Be to, Didžiosios Britanijos vyriausybė skyrė apie milijoną svarų sterlingų, kad išanalizuotų rusakalbių tautinių mažumų Baltijos šalyse įtakos būdus. Be to, "ypatingai nusipelnę" Rusijos žurnalistai buvo kviečiami į "teminius turus" po JK.
Kova su "Rusijos propaganda"
Vakarai pastaruoju metu vis dažniau kalba apie informacinę kovą su Rusijos žiniasklaida. Pernai Europos Parlamentas patvirtino rezoliucijos projektą, pavadintą "ES šalių strateginis bendradarbiavimas kaip atoveiksmis trečiųjų šalių propagandai", kuriame teigiama, kad Rusija vykdo informacinį karą prieš ES.
Dokumentu, kuriame tvirtinama, kad RT ir Sputnik žiniasklaida kelia grėsmę, raginama sukurti departamentą, kovojantį su propaganda.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sužinojęs apie Europos Parlamento rezoliuciją, pasveikino RT ir Sputnik žurnalistus su atliktu darbu, teigdamas, kad dokumentas liudija apie Vakarų demokratijos supratimo degradaciją.
Primename, kad kovo 1 dieną naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.
Anksčiau informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva nuo dabar jau buvusio naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame pranešta apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".
