Pristatydamas naują Pentagono strategiją, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Džeimsas Matisas pareiškė, kad strateginis lenktyniavimas tarp valstybių, o ne terorizmas yra svarbiausias JAV nacionalinio saugumo rūpestis, o konkrečiai — tokios revizionistinės valstybės, kaip Kinija ir Rusija, kurios siekia sukurti pasaulį, atitinkantį jų autoritarinius modelius.
Tuo pat metu britų laikraštyje "The Guardian" pasirodė informacija, kad Amerika ketina pastebimai atnaujinti savo branduolinę strategiją, reaguodama į Rusijos veiksmus šioje srityje. Svarbu tai, jog galvojama kurti naują mažo galingumo galvutę jūrinei balistinei raketai, kuri turėtų galutinai priversti Maskvą susilaikyti nuo karinių veiksmų Rytų Europoje.
Tokiu būdu, įtampa tarp Rusijos ir JAV nemažėja. Priešingai, ji persikelia į branduolinės priešpriešos lygmenį, ir dėmesio centre atsiduria regionas, kuriame yra Lietuva. Todėl verta pagalvoti, kaip minėti Amerikos planai galėtų paliesti mūsų valstybę.
Gera žinia
Gera žinia šioje iš pirmo žvilgsnio bauginančioje istorijoje yra ta, kad JAV siekis modernizuoti savo branduolinį arsenalą ir praplėsti jo galimybes gali būti tik šalies karinio pramoninio komplekso kompanijų noras kaip reikiant užsidirbti, kadangi tai milijardiniai kontraktai. Ir procesas šiuo atveju svarbesnis už rezultatą, kuris gali būti ir neigiamas — kūrėme, kūrėme, pinigus pasisavinome, bet nesukūrėme, nes per sudėtingas technologinis iššūkis buvo.
Kitaip tariant, Rytų Europa gali ir neatsidurti branduolinės priešpriešos epicentre. Tačiau, jeigu Pentagonas iš tikrųjų nusprendė žengti šiuo keliu, galime prisiminti Šaltojo karo laikus, kai atominis ginklas TSRS ir JAV rankose buvo labiau stabilumo, o ne konfrontacijos garantas.
Trumpai sakant, amerikiečių mobilus taktinis "branduolinis skietis" turėtų galutinai nuraminti Lietuvą, nes Rusija išsigąs ir nepuls — militarizacijos spiralės pabaiga. Tačiau yra ir kita medalio pusė.
Bloga žinia
Kelių pastarųjų metų bėgyje Vakaruose pasirodė ne viena analitinė studija, kuri aiškino, kad Rusija sąlyginiai lengvai ir greitai gali okupuoti Baltijos valstybes, ir susigrąžinti jas NATO bus labai nelengva. Šiame kontekste Aljansas (ir pirmiausiai Amerika) susidūrė su dilema — mintyse atsisveikinti su Lietuva, Latvija ir Estija ar pasiruošti dideliam skaičiui aukų, bandant jas išlaisvinti.
Abu variantai yra blogi, nes pirmuoju atveju bus prarastas Vakarų veidas, ir NATO gali žlugti kaip organizacija. Antruoju — žus daug amerikiečių, kas Jungtinėms Valstijoms dar blogiau. Ir štai Vašingtonas rado išeitį: mes jus apginsime — tik branduoliniu ginklu, nes kitaip piktųjų rusų sustabdyti nepavyks. Na o tai, kad Vilnius ar Ryga virs dykuma, ne bėda — juk tai ne Niujorkas ar Bostonas, o be to, karo be nuostolių nebūna.
Jeigu toks dabar Rytų Europos gelbėjimo planas Amerikoje, Lietuva turėtų rimtai susimąstyti apie tai, kiek ji yra reikšminga savo strateginiam partneriui. Gal laikas orientuotis į europietišką (lankstesnę) poziciją Rusijos atžvilgiu ar net pačiai pradėti kalbėtis su Maskva?
Kartais pagalvoji, kad su tokiais draugais ir priešų nereikia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
