Klaipėdos išvadavimo nuo Hitlerio okupantų 78-ųjų metinių išvakarėse kilo naujas skandalas dėl tarybinių paminklų. Šį kartą vietos istorikai pasiūlė pakeisti tekstą memorialinėje lentoje ant monumento Raudonosios armijos kariams ir išbraukti žodį "išvaduotas".
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kaip diplomatai gina tarybinių karių atminimą Lietuvoje ir kokių priemonių gali imtis Maskva, jeigu ir toliau tęsis išpuoliai prieš istoriją.
- Akivaizdu, kad Lietuvoje pastaruoju metu išsiplėtojo istorijos perrašymo tendencijos — atvejis su "paaiškinamosiomis lentelėmis" Biržų rajone ir Klaipėdoje. Kaip jūs galite paaiškinti tokį Lietuvos siekį būtent dabar kalbėti apie 70 metų senumo įvykius?
— Deja, šie procesai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kaimyninėse šalyse yra panaši nepalanki tendencija. Aš negaliu nepaminėti Lenkijos, Ukrainos — visa tai turi tam tikrą įtaką.
Iš tikrųjų, egzistoja nepalanki tendencija. Mes vis dažniau susiduriame su problrmomis ir sunkumais darbe, kurį atliekame, palaikydami tarybinių paminklų būklę, juos remontuodami ir restauruodami už Rusijos pinigus.
Kyla kliūčių, ir nuo vietos savivaldybių taip pat. Ypač tokius sunkumus dažnai sukuria Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kuris susijęs su organizacija.
Vis dažniau vietose galima išgirsti, kad reikia šalia kapų pastatyti lenteles, kurios turėtų paaiškinti "tiesą", už ką šie žmonės kariavo, ko pasiekė. Arba yra tokios idėjos, kaip, pavyzdžiui, Palangoje, perkelti paminklą tarybiniams kariams į priemiestį.
Aš sausio 28 dieną buvau Klaipėdoje — aš kiekvienais metais ten būnu šią dieną. Tai miesto išvadavimo nuo fašistų bei Lietuvos išvadavimo metinės. Ten palaidoti 685 mūsų kariai ir septyni Tarybų Sąjungos herojai. Ten vyko labai rimtos kovos, nors šiandien kai kurie vietos pseudoistorikai sako, kad reikia ir toje vietoje pakabinti lentelę, kuri "parodys tiesą" — kad miestas, neva, buvo išvaduotas, ir ten atėjo tarybinė kariuomenė "švęsti pergalės".
Klaipėdoje komisija pasiūlė susimąstyti, ar nereikėtų pastatyti šalia memorialo "aiškinamosios lentelės". Mes kategoriškai prieštaraujame tokioms idėjoms, laikome jas provokacinėmis. Tiesa yra tiesa, ir niekas neturi teisės jos komentuoti savaip, siekiant patenkinti politines ambicijas, kryptis.
Beje, kitą dieną (sausio 29 dieną — Sputnik) aš kartu su mūsų generaliniu konsulu Klaipėdoje (Aleksandras Garčiovas — Sputnik) apsilankiau pas miesto merą — poną Vytautą Grubliauską. Mes išsamiau išdėstėme jam savo poziciją, išsakėme savo požiūrį į tokias idėjas. Man atrodo, kad jis mus suprato: įdėmiai išklausė ir sakė, kad taip, sukurta visuomeninė komisija, kuri privalo, anot jo, "išleisti garus" ir išklausyti skirtingas nuomones. Tačiau, atrodo, ji neskelbs jokių sprendimų — tik ištirs skirtingas nuomones tuo ar kitu klausimu, tarp jų ir karine tematika.
Mes kreipėmės su prašymu leisti mums restauruoti šį paminklą. Manau, kad artimiausiu metu mes gausime tokį leidimą ir atliksime remontą. Tai būtų labai geras atsakas į skirtingus norus "patikslinti istoriją".
- Bet Klaipėdos vadovas nedalyvavo renginiuose sausio 28 dieną, ir susitiko su jumis tik kitą dieną.
— Tai klausimas miesto vadovui, ne man. Jis ir pernai, keik aš žinau, ten nedalyvavo, ir niekas iš miesto tarybos. Bet jis supažindintas su šiomis kryptimis ir nuotaikomis. Man atrodo, kad visais šiais klausimais jis laikėsi gerai apgalvotos pozicijos, kuri atsižvelgtų į mūsų veteranus ir tautiečius. Tikėsimės ir pasikliausime tuo. Mes aktyviai kovosime už tai, kad būtų atliekami mūsų karių atminimo įamžinimo darbai.
Labai svarbus momentas. Lietuva, įskaitant ir aukščiausiąjį lygį, didelį dėmesį skiria darbams Rusijos teritorijoje — tose vietose, į kurias 1940 metais buvo ištremti Lietuvos piliečiai. Tai kilnus reikalas, mes prisidedame prie šio proceso, maloniai tai vertiname.
Tačiau, sutikite, jeigu mes nuolat susidursime su kliūtimis mūsų darbe, matyt, bus sąžininga iš naujo apmąstyti požiūrį į šį atliekamą Rusijoje procesą. Aišku, mes to nenorime, bet yra tiesioginis ryšys. Mūsų partneriai tai gerai supranta, mes atvirai apie tai kalbame.
Išeitimi ilgiasniam laikui iš šios problemos galėtų tapti susitarimas. Mes ant derybų stalo turime tokį dokumentą. Tai tarpvyriausybinis susitarimas dėl karių ir karo bei represijų aukų tarp civilių palaidojimo vietų. Ten minimi tarybinių karių kapai ir paminklai Lietuvoje bei lietuvių palaidojimo vietos Rusijos Federacijos teritorijoje.
Jeigu mes pasirašytume šį susitarimą, aš manau, visi klausimai išnyktų. Tada įvairių departamentų vaidmuo būtų toli gražu ne svarbiausias, jie turėtų laikytis šio susitarimo nuostatų. Šiuo metu mes sutelkiame dėmesį į šį klausimą ir stengsimės pasiketi tokį rezultatą.
