VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke su NATO valstybių narių gynybos departamentų vadovais aptarė NATO gynybos ir saugumo stiprinimą bei papasakojo apie "Rusijos agresyvią politiką".
Susitikime dalyvavo Kroatijos vicepremjeras ir gynybos ministras Damiras Krstičevićius, Nyderlandų gynybos ministras Ank Bijleveld, Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Marcus Grübel ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller.
"Karinės pratybos "Zapad 2017" aiškiai parodė, kad Rusijos priešiškumas Vakarams ir agresyvi politika jų atžvilgiu išlieka. Rusija yra nuolatinėje ir itin aukštoje kovinėje parengtyje, vienu metu gali vykdyti net kelias prieš NATO nukreiptas plataus masto puolamąsias operacijas, — teigė Grybauskaitė. — Lietuvos kaimynystėje nuolatiniu pagrindu dislokuojamos vidutinio nuotolio raketos "Iskander", agresyvios kibernetinės atakos, melagingos naujienos, kiti hibridinio karo įrankiai kelia didelę grėsmę tiek mūsų, tiek viso kontinento saugumui."
Prezidentės teigimu, tai įmanoma atremti tik dar labiau sustiprinus NATO ir panaikinus "išryškėjusią disproporciją tarp Rusijos keliamos grėsmės bei Aljanso gynybinių pajėgumų".
"Būtina reformuoti NATO: parengti regiono pastiprinimo strategiją, užkirsti kelią galimai regiono karinei izoliacijai ir užtikrinti, kad prireikus sąjungininkų parama itin operatyviai pasiektų Baltijos šalis," — teigė Grybauskaitė.
Taip pat Lietuvos prezidentė siūlo spartinti NATO sprendimų priėmimą, suformuoti regioninę oro gynybą ir įvykdyti vadaviečių reformą.
Susitikimas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke buvo surengtas minint pirmąsias NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimo Lietuvoje metines.
Pajėgų didinimas
2016 metų liepą NATO šalių vadovai priėmė sprendimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti NATO priešakinės pajėgos.
"Šios pajėgos — tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione", — teigia KAM.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija nieko nepuolė ir neketina pulti, o NATO tiesiog pasinaudoja galimybe, kad dislokuotų daugiau karių prie Rytų Europos sienos.
Pirmieji į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje 2017 metų sausį su karine technika ir ginkluote atvyko vadovaujančios šalies — Vokietijos — kariai. Vėliau grupės pajėgumus kariais ir karine technika sustiprino Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija, o nuo šių metų pradžios — ir Prancūzija. Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja 1200 karių.
