VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Varšuva nesugebėjo apsiprasti su ikikarinės Lenkijos Respublikos praradimu ir todėl pasiruošusi pasitelkti visas įmanomas priemones, kad kaimynės iš Rytų atsidūrtų jos įtakos sferoje. Lenkija naudojasi ne tik istoriniais ir nacionaliniais klausimais, bet ir ekonominiais svertais, rašo portalas "Rubaltic".
Lietuva
Labiausiai Lenkijos įtaka šiuo metu pastebima Lietuvoje, kuri kadaise buvo Abiejų Tautų Respublikos dalis. Čia pagrindinė Lenkijos priemonė — buvusi "Mažeikių nafta" ("Orlen Lietuva), kurią Lenkija nusipirko kartu su Būtingės naftos terminalu bei dar 500 kilometrų vidaus naftos vamzdynų sistema. Naftos perdirbimo gamykla yra Varšuvos šantažo instrumentas.
"Arba jie darys taip, kaip mums reikia, arba mes atiduosime juos rusams", — teigė "Pervyj kanal" eteryje Lenkijos politologas Jakubas Koreiba.
"Kodėl lietuviai, kurie mūsų nekenčia, visuomet Europos Taryboje balsuoja taip, kaip mums reikia? Mes nupirkome iš Lietuvos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą — didžiausią gamyklą Baltijos šalyse, didžiausią mokesčių mokėtoją. Kai iškyla koks nors prieštaringas klausimas, pokalbis vyksta panašiai: "Labas, Dalia, kaip ten Lietuvoje — viskas gerai? Taigi, kad jūsų ambasadorius nesuklystų ir paspaustų tinkamą mygtuką, turėkite omenyje: "Mažeikių naftą" gali nupirkti Alikperovas. Ir jie balsuoja kaip reikia!" — pareiškė Koreiba.
Mokestis už "miško brolius": ar Lenkija pareikalaus Lietuvos atsakyti už genocidą >>
Lenkija gali naudoti dar vieną temą, darydama spaudimą Lietuvos valdžiai — lenkų tautinės mažumos klausimas Lietuvoje, jų teisių pažeidimai.
Ukraina
Nacionalinę temą Lenkija jau sėkmingai naudoja santykiuose su Ukraina. Vasario pradžioje Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už Ukrainos nacionalistų propagandą, Voluinės žūdynių neigimą ir kaltinimus, kad lenkai bendradarbiavo su naciais Antrojo pasaulinio karo metu. Dokumentas nusiųstas Konstituciniam teismui.
Po to Aukščiausioji Rada neatmeta galimybės, kad priėmusi šį įstatymą, Lenkija gali iškelti Ukrainai teritorines pretenzijas, pavyzdžiui, į Lvovą. Lapkričio pabaigoje Lenkijos vicekonsulas Marekas Zapuras pavadino Lvovą "Lenkijos miestu" ir pareiškė, kad 1919-1920 metais neegzistavo tokia valstybė kaip Ukraina.
Istorinės pretenzijos — Lenkijos diplomatijos ryškus bruožas, pabrėžia "Rubaltic". Būtent tuo, kad Lenkija siekia sustiprinti savo įtaką regione, ir aiškinamos jos pretenzijos Ukrainai.
"Banderos herojizavimas — Ukrainos valdžios nepaklusnumo Lenkijos sąjungininkei pavienis atvejis. Už nenorą vertinti lenkus kaip pagrindinius mokytojus ir mentorius Lenkija taiko Ukrainai bausmes ir šantažuoja ją: žiaurus pažadas neleisti Ukrainos į Europą ir Ukrainos nacionalizmo baudžiamasis persekiojimas", — rašoma straipsnyje.
Latvija
Be to, ir Latvija gali patekti į Lenkijos įtakos sferą, nepaisant to, kad šiandien lenkų Latvijoje beveik neliko. Netiesiogiai Varšuva gali daryti įtaką Latvijai strateginių infrastruktūros projektų pagalba — elektrinis tiltas "LitPol Link", dujotekis "GIPL", geležinkelis "Rail Baltica".
Savi marškinėliai arčiau kūno: kodėl Baltijos šalys nepadės viena kitai >>
Straipsnyje pabrėžiama, kad Lenkija turi gerą atmintį: ten niekas neužmirštama. Lenkija prisimena, kad šiuolaikinės Latvijos ketvirtadalis — tai Infliantai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė. Todėl kai tik Lenkija sutramdys Lietuvą, imsis Latvijos.
