Baltijos kaimynės, sąjungininkės — Latvija ir Lietuva — tęsia tarpusavio intrigas. Ginčijasi dėl Baltarusijos tranzito. Dėl Rusijos krovinių srautų per Latvijos uostus sumažėjimo ir dėl nepaisteisinusių vilčių į Kiniją Baltarusija tapo ypač patraukli regiono priešininkams. Į ją pretenduoja trys žaidėjai: Latvija, Lietuva ir Rusija.
Rusijos bandymai "Rusijos geležinkelių" nuolaidomis privilioti Baltarusijos tranzitą į savo uostus kol kas apčiuopiamų rezultatų neatnešė. Ir nors Baltarusijos valstybės koncerno "Belneftechim" vadovas Igoris Ljašenko pareiškė, kad 2018 metais Minskas pasiruošęs pro Rusijos uostus eksportuoti iki 1 milijono tonų naftos produktų, tokia apimtis — tik lašas jūroje. Pagrindinė Baltarusijos krovinių dalis vis dar apdorojama Klaipėdoje.
Krovinių srautai yra itin inertiški, iš karto niekas neatsisako žinomų maršrutų. Blatarusijos naftos perdirbimo gamyklos aiškina bendradarbiavimą su Lietuvos infrastruktūra ilgalaikiais įsipareigojimais.
Lietuvos tranzito koridorius iš tikrųjų atrodo patraukliai: lanksti vietinių krovos kompanijų tarifų politika, trumpesni atstumai nei Rusijos pasiūlymai. Vienintelis bet: Lietuvos užsienio politika visiškai naikina jos tranzitinį potencialą.
2017 metų gruodį Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korol perspėjo lietuvius apie galimą Baltarusijos krovinių išvykimą.
"Mūsu įmonės taip pat atidžiai įsiklauso į panašias rekomendacijas (dėl tranzito perorientavimo — Sputnik), ir jiems kyla teisėtų klausimų, kiek laiko gali užtrukti ilgalaikiai santykiai su Lietuvos partneriais su tokiais pareiškimais ir požiūriu", — sakė diplomatas.
"Tokie pareiškimai ir požiūris" — tai pastovūs, neapgalvoti išpuoliai prieš Gardino srityje statomą Astravo AE, Lietuvos politikų raginimai nutraukti politinį dialogą su Minsku, Baltarusijos opozicijos ugdymas Klaipėdoje. Veidmainiška Baltijos formulė — "ekonomika — atsikirai, politika — atskirai" — negali veikti amžinai. Sunku plėtoti bendrą verslą, kai partneris pastoviai į tave spjaudo, įžeidinėja ir bara. Baltarusijos ambasadorius būtent tai ir priminė Vilniui.
Tačiau Lietuvos politikai yra kurti Baltarusijos pastaboms. Tranzito triumfas apakina; 2017 metais per Lietuvos jūrų vartus perkrauta 7,2% krovinių daugiau nei prieš metus. Absoliutus uosto rekordas. Pagrindinis prekių gavėjas ir siuntėjas — Baltarusija. Jau paskelbti Klaipėdos uosto gilinimo darbai Malkų įlankoje. Taigi, Lietuvos uostiečiams gerai sekasi. Ypač, palyginti su kaimynais.
Kodėl Lietuva kelia triukšmą dėl Baltarusijos atominės elektrinės >>
Talino uosto krovinių apyvarta per pastaruosius trejus metus vis mažėja: 2015 metais sumažėjo 20,8%, 2016-aisiais — 10,3%, per devynis 2017 metų mėnesius — 9,2%. Sausį Talino uostas pradėjo pardavinėti bankrutavusio Mugos terminalo įrangą. Nėra krovinių. Norinčiųjų iš naujo paleisti terminalą — taip pat.
Latvijos uostų reikalai tokie pat liūdni. Per metus Rygos uosto apyvarta sumažėjo 9%. Ventspilio uostas, orientuotas į naftos produktų gabenimą, sugebėjo parodyti augimą 7%, tačiau palyginti su 2012 metais apyvarta sumažėjo 34%. Iki 2022 metų Rusijos naftos produktų gabenimas per Latviją sumažės 27%, iki 2030 metų — 67%, prognozuoja Latvijos analitikos centras "certus". Latviai ir estai pernelyg ilgai skirstė politiką ir verslą santykiuose su Rusija. Dabar jiems tenka atsipirkti savo tranzito šaka.
Lietuvos politiniai optimistai įsitikinę: kaimynų likimas jų nepalies. Tačiau Latvija išmoko šią pamoką ir dabar pradeda vykdyti "Perėmimo" planą. Baltarusijos tranzitas — pernelyg skanus gabalėlis, kad jo galima būtų atsisakyti.
Reveransas Baltarusijai padarytas toje vietoje, kur Minsko ir Vilniaus santykiai yra labiausiai pažeidžiami — energetikos klausimas. Nepaisant daugybės lietuvių įkalbinėjimų, Ryga taip ir neprisijungė prie "kryžiuočių žygio" prieš Baltarusijos AE. Atvirkščiai, lietuvių išpuolių prieš Baltarusijos atominę fone pradeda formuotis naujos kokybės Latvijos ir Baltarusijos energetinis dialogas. Anksčiau to net įsivaizduoti negalima buvo.
Baltarusijos Vyriausybė vasario 7 dieną patvirtino susitarimo su Latvija projektą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Latvijos premjeras Maris Kučinskis iš karto nuskrido į Minską pasirašyti dokumentą; susitiko su prezidentu Lukašenko ir Vyriausybės vadovu Kobiakovu. Kalbėjo apie esmę: apie energetiką, logistiką, tranzitą. Po derybų Baltarusijos atominė buvo pripažinta bendru regiono turtu, o Latvija faktiškai tapo elektrinės advokatu. Aišku, ne už dyka, o tikėdamasi pasiglemžti iš Klaipėdos dalį baltarusiškų krovinių.
Ir planas suveikė. Baltarusijos ir Latvijos susitikimo metu šalys susitarė aiškiai susieti politiką su varslu: Baltarusijos atominio projekto palaikymas mainais už tranzitą.
Tuo metu, kai Lietuvoje Baltarusijos AE pripažinta "grėsme nacionaliniam saugumui" Latvija dirba ties energetiniu dialogu su Minsku. Oficiali Ryga bus apdovanota kroviniais iš Baltarusijos pro Latvijos uostus. Sumažės Klaipėdos uosto apyvarta.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
