Masinė emigracija ir alkoholizmas: kaip Lietuva sutiko savo šimtmetį

© Sputnik / Андрей БогдановLietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Oficialus Vilnius bando rasti bent kokią priežastį optimizmui bendro nuosmukio fone, tačiau vis tiek neskuba spręsti opių klausimų

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Iškilmingų renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, metu   prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad šalis "tikrai turi kuo džiaugtis ir ką švęsti", tačiau šis teiginys yra diskutuotinas, rašo portalas Rubaltic.

Сезонные рабочие собирают клубнику - Sputnik Lietuva
Politologas: nepriklausoma Lietuva tapo ES donore

Pasak Lietuvos vadovės, Lietuva pasitinka savo šimtmetį "kaip niekada pripažinta", ji turi daug draugų ir ji — gerbiama valstybė, kuri gali naudotis Europos Sąjungos ir NATO teikiamomis gerybėmis. Tačiau susidaro įspūdis, kad valdžios atstovai gyvena iliuzijojų pasaulyje. Pasitikdama šimtmetį Lietuva užima pirmąsias vietas antireitinguose ir yra rekordininkė Europoje pagal savižudybių, alkoholizmo, emigracijos ir gyventojų mažėjimo skaičių, rašoma straipsnyje.

Leidinys primena, kad praėjusiais metais vasario 16 —oji buvo lydima skandalo. Paprasti lietuviai savo oficialią poisio dieną  keliavo į Lenkiją dešros ir kitų produktų nusipirkti ir tuo sukėlė konservatorių pasipiktinimą.

"Tokiu būdu tvirtame Dalios Grybauskaitės tone galima pastebėti saviįtaigos gaidelių. Lietuviai nori, nori, nori, taip nori gi švęsti vasario 16-ąją! Net jei šią dieną rengia "apsipirkimo turus kaimyninėje Lenkijoje", — sakoma straipsnyje.

Straipsnio autoriaus manymu, Lietuvos visuomenėje karaliauja gilus pesimizmas, o valdžios institucijos iš visų jėgų bando rasti kuo džiaugtis: juk po šimto metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Lietuva ne Kosovas ir ne Kalnų Karabachas. Ar tai ne  priežastis optimizmui?

Pagrindiniu Lietuvos šimtmečio rezultatu tapo tai, kad paprasti piliečiai nenori gyventi jiems sukurtoje valstybėje — ir tai aiškiai įrodo emigracijos lygis. Be to, antirekordas nuolat atnaujinamas. Jei 2015 metais iš Lietuvos išvyko 35 tūkstančiai žmonių, o 2016 metais — daugiau nei 40 tūkstančių, tai 2017 metais — 55 tūkstančiai žmonių. Per metus respublikos gyventojų skaičius sumažėja nuo pusantro iki dviejų procentų. Taigi, nuo "nepriklausomybės atkūrimo" Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu, primena Rubaltic.

Statistika liūdina: pernai iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 57 tūkst žmonių>>

Bėgimo iš Lietuvos priežastys yra paprastos bei akivaizdžios ir patys lietuviai kalba apie tai. Kauno technologijos universiteto užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" atlikta apklausa rodo, kad 64% lietuvių pagrindine problema vadina nepateisinamai aukštas kainas, kai atlyginimai yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje. Ši tema tapo visų aptariama Lietuvoje: Lenkijoje ar Vokietijoje kainos yra daug mažesnės, o atlyginimai yra didesni.

Apmaudžiausia Lietuvos politikams yra tai, kad apie "Rusijos grėsmę", su kuria jie taip aršiai kovoja, gyventojai beveik nekalba.

Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad ji pasirodė esanti nekonkurencinga pasaulinės konkurencijos už žmones sąlygomis. Leidinys su nuoroda į Eurostato prognozes primena, kad 2080 metais Lietuvoje bus 1650 tūkstančių gyventojų, iš jų 85% — vyresni nei 60 metų žmonės.

Galų gale paaiškėjo, kad Lietuvos valstybės pastatas yra "kreivas, pakrypęs ir griūvantis" ir gyventojai skubiai evakuojasi ir persikelia, apibendrina Rubaltic.

Naujienų srautas
0