VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Šiais metais Kaziuko mugė vyks 415-ąjį kartą, joje planuoja dalyvauti daugiau nei du tūkstančiai prekiautojų, kurie savo produkcija užlies Vilniaus senamiesčio gatves.
Šventė prasidės kovo 2 dieną 15:30 Lukiškių aikštėje atidarymo ceremonija, kurios metu gros tabalai — instrumentas, skirtas sukviesti bendruomenę, suburti jos narius.
Kaziuko mugės kultūros programa apims Gedimino prospektą nuo Lukiškių iki Katedros aikštės: čia stovės dvi scenos, prie Nacionalinio dramos teatro vyks teatriniai ir muzikiniai pasirodymai, o skirtingose prospekto vietose bus įkurtos gatvės muzikantų stotelės.
Kovo 3-4 dienomis Vilniaus Rotušės aikštėje nusidrieks šimto metrų ilgio stalas, prie kurio prisėsti ir už simbolinę kainą paragauti šventinių patiekalų bus kviečiami visi mugės svečiai. Šimtmečio stalas taps vienu pagrindinių šių metų mugės akcentų, susitikimų ir bendravimo vieta. Šimtmečio stalo meniu bus sudarytas tik iš lietuviškų produktų.
Abi dienas prie šventinio šimtmečio stalo vyks muzikinė programa ir kitos aktyvios pramogos, skirtos suburti mugės svečius ir paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir pagerbti gimusius vasario 16-ąją bei kovo 11-ąją.
Arkikatedros aikštėje ir aplink ją tradiciškai bursis "Vaikų ir jaunimo Kaziukas" — erdvė, kurioje netrūks žaidimų ir kitų pramogų. Sekmadienį Šventaragio slėnyje vaikų ir jaunimo lauks baltiški žaidimai, o jau tradiciniu tapęs orientacinis šventės žaidimas virs "Šimtmečio detektyvu" ir suteiks progą žaidėjams narplioti miesto bei mugės paslaptis.
Kol mažieji bus įsitraukę į žaidimus ir pramogas, vyresnieji bus kviečiami susipažinti su socialinio verslo idėja. "Versli Lietuva" kartu su partneriais Socialinio verslo prekybos arkoje Arkikatedros aikštėje pristatys daugiau nei dvidešimt socialinio verslo pavyzdžių, sprendžiančių šalies socialines problemas ir siekiančių teigiamo poveikio pasitelkiant socialines inovacijas.
Šventės atsiradimas
Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII amžuje, kai 1602 metais Popiežius Klemensas VIII karalaitį Kazimierą paskelbė Šventuoju. XIX amžiuje Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero mugę.
Kaziuko mugė vadinama viena didžiausių ir autentiškiausių mugių Baltijos šalyse.
Į Kaziuko mugę suguža ne tik atokiausių Lietuvos kampelių, bet ir kaimyninių šalių amatininkai. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių.
Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai. Amatininkų, tautodailininkų eitynės Vilniaus gatvėmis ypatingos dėl to, kad reiškia meistrų vienybę ir nusiteikimą po viena vėliava siekti bendrų tikslų.
