VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Vokietijos dalyvavimas "brangiai kainuojančiame" projekte "Nord Stream-2" sudaro grėsmę vokiečiams patirti papildomų nuostolių, rašo Der Spiegel su nuoroda į vyriausybės dokumentus.
Anot laikraščio, Vokietija iš savo pusės turės investuoti į dujotiekio jungiamojo ruožo statybą 2,7 milijardo eurų. Lėšas linijos tiekimui turi skirti didžiausios Vokietijos energetikos kompanijos, kurios naudos dujotiekį.
Vadinasi, dalį išlaidų verslininkai bandys kompensuoti vartotojų sąskaita, daro išvadą "Der Spiegel".
Leidinys primenama, kad vykdydamos projektą "Šiaurės Stream-2" Rusijos "Gazprom" ir kelios Europos kompanijos turi pastatyti du dujotiekio siūlus su bendra 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus galia. Tačiau, Vokietijos vertinimais, tik penktadalis šio tūrio pateks į Vokietijos rinką.
Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios Rytų Europos valstybės priešinasi energetikos projekto įgyvendinimui. Tačiau Vokietijos vyriausybė aktyviai ją palaiko, rašo "Der Spiegel".
Straipsnyje sakoma, kad kompanija "Nord Stream AG 2" tikisi pradėti "Nord Stream-2" statybą jau šiais metais. Pagal planus, Rusijos dujų tiekimas vamzdynu turi prasidėti iki 2019 pabaigos.
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Kompanija "Nord Stream 2 AG" veikia kaip "Nord Stream 2" projekto, kurio bendra vertė yra 9,5 milijardai eurų, operatorius, o vienintelis "Nord Stream 2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti "Nord Stream 2" bendrai 50%, tai yra, 950 milijonų eurų kiekvienas. "Gazprom" pateiks kitą lėšų dalį — 4,75 milijardus eurų.
"Nord Stream —2" veiks Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Projektą konsultuoja Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija.
