Įmonių vadovai ir vadybininkai kartu su specialiosiomis pajėgomis, kariuomenės padaliniais ir žiniasklaida mokysis ne tik atremti kibernetines nedraugiškų Lietuvai valstybių atakas, bet ir operatyviai reaguoti, jeigu 2019 metų pavasarį lietuviai išrinks "netinkamą" prezidentą.
Apie rimtą nusiteikimą pratyboms byloja tai, kad jau pirmame etape prie jų prisijungs 16 valstybės institucijų ir maždaug tūkstantis skirtingų valstybės valdymo sričių specialistų. Tai transporto ir energetikos sektoriai, Lietuvos kariuomenės specialieji padaliniai ir policija, nacionalinis radijas ir televizija.
Patirtis — sunkių klaidų vaikas
Lietuva neatsitiktinai tapo naujų metodų ir politinių technologijų išbandymo poligonu. Būtent Vilniuje, pirmą kartą TSRS teritorijoje, buvo išbandytos "spalvotų revoliucijų" technologijos. 1991 metų sausio įvykiai šalia Vilniaus televizijos bokšto ir Seimo tapo chrestomatiniu valdžios nuvertimo "pagal tautos valią" pavyzdžiu.
Didelės teorinės ir praktinės patirties Lietuvos lėlininkai įgavo 2003-2004 metais, kai nušalino nuo valdžios teisėtai išrinktą prezidentą Rolandą Paksą. Jo pergalė 2003 metų prezidento rinkimuose prieš JAV atsiųstą Valdą Adamkų tapo lyg griaustinis iš giedro dangaus. Kokie gali būti juokeliai, kai tauta nubalsavo už kandidatą, kuris žada gerus santykius su Rusija, o neišrinko "Amerikos dėdulės", kuris taip sėkmingai pardavė "Mažeikių naftą" JAV kompanijai "Williams International", kad Lietuvos biudžetas patyrė 3 milijardų JAV dolerių nuostolį.
Skubiai reikėjo kažką spręsti dėl Pakso. XXI amžiuje jau netiko Amerikos patirtis nušalinti nuo valdžios, kaip tai buvo padaryta su Džonu Kenedžiu.
Demokratija, teisės pirmenybė ir viešuma Lietuvoje pakeitė pusę amžiausi užtrukusią "bolševikų diktatūrą". Juolab, kad visos trys Baltijos valstybės priėjo prie narystės ES ir NATO. Taigi, "netinkamo" prezidento nušalinimo metodus reikėjo derinti su Konstitucija, kurioje ir buvo aprašyta visa nušalinimo procedūra.
Po prezidento rinkimų permainų Lietuvoje vis tiek nebus >>
Apkalta Paksui buvo siūta baltais siūlais. Viskas užtruko mažiau nei metus. Jau 200 metų vasarą buvęs JAV pilietis Valdas Adamkus antrą kartą įvažiavo į Daukanto aikštės rūmus. Paksas tapo pirmuoju Europos prezidentu, nušalintu nuo valdžios apkaltos proceso metu. Taip politinis rašinys "Kaip nušalinti nepageidautiną prezidentą" buvo įtrauktas į PR-technologijų metodinius vadovėlius.
Trampas — ne Paksas
Kol kas neaišku, ar Lietuvos nušlinimo nuo valdžios nepageidautino politiniam elitui prezidento patirtis bus pr itaikyta JAV. Donaldas Trampas jau daugiau nei metus sėdi Baltuosiuose rūmuose, o apkalta jam taip ir neskelbiama. Matyt, Amerikoje, priešingai nei Lietuvoje, demokratija egzistuoja Konstitucijoje, o ne tik kaip skambus žodis. Jai (amerikiečių demokratijai — Sputnik) jau sukako daugiau nei 200 metų, o Lietuvos — truputį daugiau nei 25 metai.
Gylys: Lietuva labai nutolusi nuo demokratijos >>
Trampo piriešininkai Kongrese ir Senate kol kas neturi svarių įrodymų dėl "ryšių su Kremliumi". O štai Lietuvoje Pakso priešininkams užteko to, kad jo padėjėjas buvo Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas. O jei rusas, vadinasi — priešas. Kokių įrodymų dar reikia?
Dalios Grybauskaitės pakeitimui
Taigi, JAV rimtsi domisi artėjančiais Lietuvos prezidento rinkimais. Juk, vertinant visuomenės nuotaikas, Vilnius gali pajusti deja vu. Ir vėl su rusišku prieskoniu.
Pagal paskutinį sociologinį tyrimą, daugau nei pusė Lietuvos gyventojų pasisako už santykių su Maskva atnaujinimą. Šios nuomonės laikosi ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. O jis lyderiauja potencialių kandidatų sąraše.
To, kad "Rusijos korta" taps koziriu artėančių rinkimų metu, niekas neabejoja. Net Dalia Grybauskaitė, eidama į pirmuosius savo rinkimus, žadėjo draugauti su Rusija. Ir net patvirtino tai savo apsilankymu Maskvoje, kur susitiko su tuometiniu Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu. O susitikimą su Baraku Obama ignoravo.
Tačiau Lietuvos politinis elitas greitai atgaivino savo prezidentę. Matyt, priminė jai Rolando Pakso likimą. Jau po metų Dalia Grybauskaitė staiga pakeitė savo požiūrį, lygiai taip pat, kaip 1991 metais iškeitė raudoną bolševikų spalvą į Lietuvos trispalvę. Šiandien Dalia Grybauskaitė — pagrindinė rusofobė, ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Nuo meilės iki neapykantos — vienas žingsnis. Savo valdžią po metų ji turėtų perduoti į tinkamas rankas.
O jeigu staiga tauta nubalsuos ne už tą kandidatą, kurį nurodys Grybauskaitė, tai teks vėl imtis "perėmimo plano", kurio detales nurodys Lietuvos politinis elitas, vadovaujamas Maiklo Karpenterio — Josepho R. Bideno diplomatijos ir tarptautinių santykių centro prie Pensilvanijos Universiteto direktoriaus. Šiame universitete šiandien dirba buvęs JAV prezidentas Barakas Obama.
"Pratybose (Lietuvoje — Sputnik) dalyvaus realūs žmonės, realūs ekspertai ir politikai, jie aptars kiekvieną scenarijaus punktą: kokių veiksmų, kada ir kodėl reikia imtis? Kaip palaikyti ryšį, ką darys kitos institucijos? Apie tai reikia pagalvoti iš anksto, o mes norime, kad scenarijus būtų realistiškas", —apie būsimas pratybas kalba Karpenteris.
Ir ne tik prezidentas
Užjūrio partnerių dėmesį lemia dar ir tai, kad 2019 metų pavasarį bus renkamas ne tik naujas prezidentas, o ir Lietuvos atstovai Europos Parlamente. Ir nors 11 Lietuvos balsų tarp 736 Europarlamento narių — visai mažai, bet jie privalo ginti JAV interesus Europos žemyne.
O dar iki prezidento rinkimų Lietuvos rinkėjai turės išrinkti savivaldybių valdžią. Ir tai taip pat turi būti tinkami žmonės, kurie gerai supras "partijos ir Vyriausybės politiką". Juos taip pat reikia gerai patikrinti, ar neturi "Rusijos viruso", kad, neduok Dieve, neatsirastų Lietuvoje kokia nors "liaudies respublika".
Taigi, Lietuvos politinis elitas artimiausiu metu turi daug reikalų. "Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis", — ragina demokratijos profesionalai iš Amerikos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone
