Turėjome šiose pareigose profesionalų klouną Arūną Valinską. Turėjome buhalterę ir tokią pat politikos diletantę Loretą Graužinienę. Prokurorą Artūrą Paulauską. Sporto ekspertą Vidą Gedvilą. Gerbiu visas šias profesijas. Tikrai. Bet kiekvienam savo.
Štai dabar į šią kėdę užsiropštė agronomas Viktoras Pranckietis. Visą lygšiolinį savo gyvenimą jis skyrė garbingai agronomo profesijai. O nuo 2016 metų jis jau Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas. Antrasis asmuo valstybinės valdžios hierarchijoje po prezidento…
Žodžiu, mes, piliečiai, atsidūrėme rugių ar kviečių vietoje, su kuriais dabar galbūt daromas agronominis eksperimentas. Padėkokime už tai žmogiškai draugystei. Pranckietis yra Ramūno Karbauskio draugas, o šis vadovauja valstiečių partijai, kuri laimėjo rinkimus. Viskas logiška: Lietuvos kaimas balsavo už valstiečius, o valstiečiai ir agronomija yra neatsiejami.
O jei rimtai, tai verkti norisi. Diletantas atsidūrė įstatymų leidybos institucijos vadovybėje. Ten, kur reikalingas gilus teisinis ir politinis išsilavinimas. Ir diplomatijos žinios, nes Seimo pirmininkas dažnai reprezentuoja valstybę užsienyje.
Pasekmės jau akivaizdžios. Pranckietis nevaldo situacijos ir blaškomas įvairiausių vėjų, o iniciatyvą perima kitos politinės jėgos ir Seimo administracijos valdininkai. Klausantieji jo kalbų ne kartą galėjo įsitikinti, jog šis, matyt, geras žmogus, tiesiog atkartoja mūsų visuomenėje nusistovėjusius štampus.
Ko bepaklaustas, Pranckietis valstietiškai gudriai prisidengia klišėmis apie "demokratiją", "Vakarų vertybes" ar "sovietinę okupaciją". Jis gal ir norėtų mąstyti pats, bet jo naujojo darbo tempai visai kiti nei agronomijos dėstytojo universitete. O kai nėra politinės patirties, tik ir belieka šokti nuo štampo prie štampo, it nuo ledo lyties ant kitos lyties, bėgant per upę.
Štai neseniai jis visu rimtumu siūlė suteikti skandalingajam Vytautui Landsbergiui buvusio valstybės vadovo statusą ir privilegijas (Landsbergis vadovavo Aukščiausiąjai Tarybai 1990-1992 metais). Kodėl?… Vien tik todėl, kad apie tokią būtinybę ūžė dalis žiniasklaidos ir gudragalviai konservatoriai. Tai kaip gi plauksi prieš srovę ar abejosi mūsų "patriarcho" nuopelnais?
Landsbergiai užstoja "saviškius": atidėkite prezidento statuso klausimą >>
Visa laimė, kad girdamas Landsbergį, Pranckietis tai darė taip tiesmukai, taip pataikūniškai ir negrabiai, kad sukompromitavo pačią idėją išaukštinti tą liūdnai pagarsėjusį veikėją. O paklaustas jo nuomonės apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, jis išgyrė ją salsvais žodžiais, kas taip pat nuskambėjo neskaniai. Išvada: norėdami sužlugdyti kokią nors idėją, mestelkite ją mūsų Seimo pirmininkui.
Visai fantasmagoriškai Pranckietis sureagavo į savo pavaduotojos Rimos Baškienės pareiškimą. Prieš kelias dienas ji prisipažino, kad seniau kartais eidavo į polikliniką pas daktarą be eilės, dėl jos kaip seimūnės užimtumo. Na, blogai darė, bet gerai, kad prisipažino. Pranckietis pakomentavo: "Nereikėjo Baškienei apie tai kalbėti." Girdite? Suprask, reikėjo slėpti tą nesmagų faktelį…
Šiomis dienomis Pranckietis viešėjo Lenkijoje. Kaip manote, ar jis išdrįso lenkams pasakyti, kad jų įvykdytas teismų ir visuomeninės žiniasklaidos pajungimas tiesioginei politikų kontrolei yra pavojingas, nes antidemokratinis? Ne, neišdrįso. Taip juk lengviau, plauki sau pasroviui, ir tiek.
Kita jo tylos Varšuvoje priežastis galėjo būti dar pragmatiškesnė. Į Seimo pirmininko pareigas Pranckietį iškėlęs Karbauskis šiuo metu pats užsiima Lietuvos Radijo ir Televizijos pažabojimu specialioje Seimo komisijoje. Tad prieš bosą nepašokinėsi.
Prieš metus, tik tapęs Seimo pirmininku, Pranckietis dar turėjo drąsos (ar nepatyrimo) priimti pokalbiui (o siaube!) Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Ir dar sausio 13-osios išvakarėse! Kokia niekšybė! Gavo Pranckietis už tai pylos nuo "patriotų". Ir jau aną rudenį nebedrįso vykti į tarptautinį parlamentarų kongresą Sankt-Peterburge, nors ten rinkosi visas pasaulis.
Kada mes baigsime rinkti į valdžią diletantus, lietuviškai tariant, nemokšas toje konkrečioje srityje, šiuo atveju, politikoje? Ne, formuluoti reiktų dar tiksliau: kada laimėjusios rinkimus partijos vadovas ims skirstyti pačius aukščiaus postus valstybėje ne draugams, o specialistams? Ne agronomijos ar buhalterijos, o politikos.
Juk jau beveik 30 metų esame nepriklausomi. Per tiek metų tikrai užaugo politikos profesionalų. Tiesa, daugelis emigruoja. Net iš prestižinių darboviečių bėga. Vienas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, jaunas vaikinas, ką tik pareiškė emigruojantis…
Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone
