Optimistai teigia, kad balsavimas internetu padidins rinkėjų aktyvumą ir prisidės prie didesnio objektyvumo, formuojant valdžios organus, o pesimistai primena apie kibernetinį saugumą ir bandymus manipuliuoti, skaičiuojant kokios nors partijos arba kandidato surinktus balsus.
Eiliniai debatai dėl balsavimo internetu Lietuvoje legalizavimo vyksta garsaus šalies valdžios pasipriešinimo kompanijai "Kaspersky Lab" fone. Vyriausybėje pareikšta, kad surinkta pakankamai duomenų, tarsi Rusijos kompanijos programinėje įrangoje daug "probleminių skylių", kurios leidžia kontroliuoti valstybės institucijų kompiuterius su įslaptinta informacija,. Taigi, "Kaspersky Lab" produkcijos reikia skubiai atsisakyti, net jei tai žada dideles išlaidas valstybės biudžetui.
Lietuvos elito baimės nėra nepagrįstos. Po metų šalyje planuojamas beveik visapusiškas valdžios performavimas — vietos tarybų rinkimai, miestų ir rajonų merų, Europos Parlamento deputatų iš Lietuvos ir, svarbiausia, prezidento rinkimai. O šalia — "siaubinga" Rusija, kuri kišasi į rinkimus visur, kur reikia, kur nereikia. Štai ir rusų įsilaužėliai "padarė" Amerikos prezidentu Donaldą Trampą, Europoje "išdėlioja" Kremliui lojalius prezidentus ir ministrus. "Gėda! Lietuvoje taip neturėtų atsitikti!" — šaukė vietiniai megapatriotai ir primena, kad prieš pusantrų metų jie jau pridarė klaidų. Bet gi atrodė, kad "viskas mums pasiseks".
Rinkimai į 2016 metų Seimą su sulaužytu VRK kompiuteriu
Prieš pat Seimo rinkimus patriotai "perkarpė" kai kurių rajonų ribas, būtent tų, kur daugiausia gyvena etninių mažumų atstovai — rusai ir lenkai. Tada pakeitė ne tik Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovybę, bet ir pagrindinio komisijos kompiuterio "įdarymą". Už teisę "prikimšti" kompiuterį programomis nuo savo afiliuotų kompanijų, pokiliminėje kovoje susidūrė socdemai (LSDP) ir konservatoriai (TS-LKD). Tada laimėjo konservatoriai. Jų pasiūlytai programai iš biudžeto tada skyrė šimtą tūkstančių eurų.
Pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame ture veikė "labai gerai". Strigo beveik kiekvieną valandą, o sutvarkius ekrane rodydavo kandidatų-konservatorių "besąlyginę pergalę" net tuose rajonuose, kur gyvenana daug rusų ir lenkų — nesutaikomų dešinųjų priešininkų.
Pirmasis turas baigėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pergale su "su minimaliu pranašumu". Kartu su savo politiniais partneriais — liberalais (Lietuvos liberalų sąjudis), jaunasis ir energingas konservatorių lyderis Gabrielis Landsbergis pradėjo planuoti būsimos Vyriausybės kontūrus ir matuotis premjero fraką.
Atrodė, kad pergalė jau rankose. Ačiū VRK pagrindiniam kompiuteriui! Bet kažkas susiklostė ne taip. Antrojo turo metu kompiuteris sutriko — nustojo strigti. Minimalus konservatorių pranašumas prieš "valstiečius" (LVŽS) ištirpo ir virto žlugdančiu pralaimėjimu. O dar ir su tokiu rezultatu, kurio niekas negalėjo numatyti. Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje valdžia ištrūko iš tradicinių partijų rankų.
Būti ar nebūti
Štai, kad tai daugiau nepasiktartotų, ir siūloma sustiprinti "kompiuterinį komponentą" piliečių valios pareiškimo metu. Tiesa, pagal preliminarius skaičiavimus, padaryti tai bus įmanoma ne anksčiau kaip per kitus Seimo rinkimus 2020 metais. O gal ir visai neverta…
Štai ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas abejoja, ar specialiosios kibernetinio saugumo tarnybos galės užtikrinti VRK pagrindinio kompiuterio neliečiamumą internetinio balsavimo metu.
"Turime tikrai daug pavyzdžių ir tyrimų jau atliktų, kokį poveikį padarė tam tikriems rinkimams kai kurios valstybės, tai aš manau, kol nėra galimybės užtikrinti 100% rinkimų teisėtumo ir balsų skaičiavimo objektyvumo, turime tradicinį, puikiai garantuotą, organizuotą balsavimą pažymint lapelyje, už ką tu nori atiduoti savo balsą", — "Žinių radijui" sakė vidaus reikalų ministras.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
