VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Minimalią ir mažesnę mėnesio algą gaunančių dirbančiųjų skaičius per metus susitraukė nuo 23,6% 2017 metų pradžioje iki 16,3% metų pabaigoje, praneša "Sodros" spaudos tarnyba.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinės darbuotojų pajamos, pagal kurias apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, buvo 8,6% didesnės negu prieš metus.
Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu MMA alga, mažai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų algų lapeliuose turėjo atsirasti teigiamų pokyčių.
Todėl dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus neviršijo minimalios mėnesio algos. Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10%, o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, "Sodros" duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.
Įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19%, specialistų, inžinierių, technikų — nuo 12 iki 9%, pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų — nuo 26 iki 19%, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų — nuo 17 iki 11%. Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo — nuo 38 iki 33%, — išliko didžiausia.
Praėjusių metų pabaigoje minimali mėnesio alga buvo 380 eurų, nuo šių metų pradžios ji padidinta iki 400 eurų. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių Lietuvoje, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo apie 885 eurus.
Aukščiausi atlyginimai — Vilniuje
Istoriškai didžiausias pajamas uždirba Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja. Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 eurų (8,5% arba 75 euro).
Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės (737 euro 2016 metų pabaigoje ir 798 euro 2017 metų pabaigoje), metinis augimo tempas buvo gana panašus (8,3% arba 61 euro).
