VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Gegužę Estija surengs didžiausias karines pratybas per visą savo nepriklausomybės istoriją. Valstybės valdžia pabrėžia, kad pratybos nukreiptos į gebėjimą atremti "Rusijos grėsmę", tačiau ekspertai mano, kad antirusiška retorika nepasiekia savų tikslų, rašo "RT" autorė Nadežda Aleksejeva.
Bet Baltijos šalys ir toliau demonizuoja Rusiją savo piliečių akyse. Estijos Užsienio reikalų ministras Svenas Mikseras, apsilankęs JAV, pareiškė, kad Rusija "išplėtė savo informacinio karo frontą", todėl visuomenė privalo žinoti apie "grėsmes" ir mokėti atpažinti "klaidinančią informaciją".
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat daro agresyvius išpuolius prieš Maskvą. Lietuvos vadovė ne kartą pareiškė apie "Rusijos grėsmę" ir galimą "agresiją" iš Rytų kaimynės. Latvijoje valdžia persekioja rusakalbius gyventojus, draudžia švietimą rusų kalba.
Rusijos strateginių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Olegas Nemenskij mano, kad antirusiška propaganda Baltijos šalyse pasiekė piką ir šalys akivaizdžiai ruošiasi karui. Eksperto skaičiavimais, NATO jau paruošė scenarijų, kaip pradės konfliktą su Rusiją būtent Baltijos šalių teritorijose. Tuo pačiu metu neapykanta Rusijai kurstoma regione dirbtinai.
Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos ekspertas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius mano, kad į NATO pasiruošimą Baltijos šalyse reikia žiūrėti rimtai.
"Baltijos šalių geografinė padėtis yra tokia, kad sąlyginai mažos jėgos gali sukelti didelę grėsmę Rusijos Federacijai", — pabrėžia Meževičius.
Taikus požiūris
Tačiau dauguma Baltijos valstybių gyventojų, ypač Lietuvos, netiki "Rusijos grėsme" ir pasisako už santykių gerinimą, interviu "RT" teigė Lietuvoje gyvenantis Rusijos piliečių asociacijos prezidentas Sergejus Reznikas. Anot jo, propaganda napasiekia savo tikslo.
"Tarp paprastų lietuvių nėra priešiško požiūrio į Rusiją, dauguma netiki, kad rusų tankai puls Baltijos šalis, kai kurie, ypač provincijose, išvis prisimena sovietmetį su nostalgija", — teigia ekspertas.
Daugiau nei pusė Lietuvos piliečių palaiko idėją atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, parodė tyrimų įmonės "RAIT" atlikta apklausa.
Sausio pradžioje Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė, kad šiemet Lietuva turėtų pradėti atnaujinti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis. Ministro pirmininko teigimu, į ryšių atnaujinimą su Rusija reikia žiūrėti pragmatiškai.
2016 metais Estijoje atliktas tyrimas atkleidė, kad dauguma šalies gyventojų (apie 65%) mano, jog naudinga mokėti rusų kalbą. Be to, estai nori palaikyti santykius su Rusija, bet nepakenkti bendradarbiavimui su ES.
Meževičiaus teigimu, daugelį estų labai erzina raginimai per elektroninę perspėjimo sistemą ruoštis karui, kaupti maisto produktus ir mokytis partizaninio karo taktikos. Valstybėje auga kainos, o Estijos valdžia vis daugiau lėšų skiria apsiginklavimui.
Dėl visko "kalta" Rusija
Tačiau kartas nuo karto Baltijos respublikų politikai vis bando sušvelninti savo poziciją Rusijos atžvilgiu, pastebi "RT". Apie santykių su Rusija gerinimą 2017 metų pabaigoje užsiminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos posakis, kad "su Rusija reikia bendrauti ir prekiauti, o ne kariauti" sukrėtė visuomenę.
JAV pareiškė, kad yra pasirengę ginti Baltijos šalis nuo "Rusijos grėsmės" >>
Meževičiaus nuomone, vietoj to, kad išlaikytų abiem pusėms naudingus prekybos ir ekonominius santykius su Rusija, žlugus Tarybų Sąjungai Baltijos valstybės pasirinko įtampą skatinančią taktiką.
"Politinis elitas bandė surasti kaltus — patogiausia apklatinti Rusiją. Baltijos šalių politinis elitas bando nuslopinti alternatyvias nuomones, o tiems, kuriems leidžiama pasilikti, ir toliau pasakoja apie Rusijos grėsmę JAV ambasados leistose gretose", — mano ekspertas.
