2009 metais Europa — atkreipkite dėmesį, kad būtent Europa, o ne tik ES — nusprendė įsteigti Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių — ENTSO-E, European Network of Transmission System Operators for Electrisity. Šį pavadinimą Rusijos energetikai išverčia kaip "Europos elektros energijos magistralinių tinklų operatorių bendrija". Rusiška versija yra tikslesnė techniniu požiūriu, nes Europoje dirba atskirų savivaldybių elektros tinklų operatoriai, į ENTSO-E įeinantys kaip "jaunesnieji partneriai".
Jei atidžiai pažiūrėti į uždavinius, kuriuos 2009 metais užsibrėžė ENTSO-E kūrėjai, atsiskleidžia viena dėmesio verta detalė. Reikalas tas, kad iki 2009 metų Europoje buvo sujungtos energijos sistemos, ir buvo jų šešios: ATSOI, BALTSO, ETSO, NORDEL, UCTE ir UKTSOA. Gana daug, skirtingų pagal kokybę,o todėl sujungti jas į visumą — techniškai gana sudėtinga užduotis.
Kadangi niekas Europoje nenori, kad techniniai darbai sukeltų problemų vartotojams, niekas neketina skubėti projektuoti ir diegti visas reikalingas priemones. Ne Baltijos šalys ir Lenkija lyg iš dangaus savo energijos sistemos sujungimo data pasirinko 2025 metus — toks benras Europos energijos operatorių sprendimas. Tai svarbu pabrėžti — anksčiau, nei bus užbaigtas visiško techninio ENTSO-E susijungimo projektas, pilnos sisteminių operatorių darbo sinchronizacijos 35 Europos šalyse nebus.
Vadinasi, ką ir kas iš politikų ir šalių vadovų bepasakotų, anksčiau 2025 metų Europos energosistema vieninga netaps. Bet kokie, net ryškiausi, emocionaliausi pasakojimai apie tai, kad šį įvykį galima kaip nors paspartinti — atvira dezinformacija.
Ar Lietuva, Latvija ir Estija nori pasitraukti iš BRELL ir prisijungti prie ENTSO-E po lietaus ketvirtadienį? Tai yra jų problema — iki 2025 metų, jie gali pasakoti, ką tik nori, apie tai turime prisiminti.
Toliau — keli žodžiai apie "energetikos brolystę". Tai Lietuvos politikai gali papasakoti, kad iš BRELL būtina sprukti, tokiu būdu užsidirbus taškų iš savo rinkėjų. O realybė atrodo šiek tiek kitaip.
2017 metų gruodžio 19 dieną ES Energetikos ir klimato komisaras Migelis Ariasas Kanete savo spaudos konferencijos metu pasakė: "Europos Sąjunga atsižvelgs į atsijungimo proceso paveikį Baltijos šalių tinkle jos elektros tinklams, o taip pat koordinuos šio projekto realizavimo žingsnius, kurie gali turėti įtakos Rusijos energetikos sistemai. Mes galime jus patikinti, kad vykdant šį projektą bus tinkamai atsižvelgta į Baltarusijos, Kaliningrado ir Rusijos energijos sistemų darbą. Bet kokie veiksmai, turintys įtakos paminėtoms energijos sistemoms, bus atliekami tik suderinus su visomis suinteresuotosiomis šalimis".
Jokio dviprasmiškumo pono komisaro žodžiuose nėra, Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL įvyks tik suderinus visus veiksmus su Rusija. Ir tas pats į kitą pusę — jokio Rusijos ir Baltarusijos pasitraukimo iš BRELL be suderinimo su EK taip pat nebus. Europos komisaras tik praėjusiais metais kelis kartus susitiko su Rusijos energetikos ministru, jokių prieštaravimų, konfliktų tarp susitariančiųjų šalių nepastebėta.
Po dviejų šiluminių elektrinių ekspoatacijos pradžios Kaliningrado srityje Lietuvos politikai jau spėjo pateikti skirtingų paniškų pranešimų apie tai, kad Rusija tuojau pat vienašališkai pasitrauks iš BRELL, pasikvietusi ir Baltarusiją. Visi šie tekstai yra grynos formos populizmo pavyzdys arba jų autorių alternatyvių intelektinių talentų įrodymai.
Elektrinės neišauga kaip grybai po lietaus — jų statybos Kaliningrado srityje planai pasirodė dar 2012 metais, šių planų įgyvendinimas gali būti pateiktas "sensacija" tik provokaciniais tikslais, tik kaip bandymas pabloginti santykius tarp Lietuvos ir Rusijos.
Ar Europos Komisija ir Rusija susitars dėl pastarosios pasitraukimo iš BRELL — bus paskelbta oficialiai, kada ir kaip tai įvyks. Tik tokiu būdu ir jokiu kitu — mes gyvename civilizuotame pasaulyje, Europa ir Rusija dėl politinės naudos nekenks savo energetinei sistemai. Ar Lietuvos politikai ir vadovybė turi kitą nuomonę? Jie turi visišką teisę dalintis ja vieni su kitais, niekas nepanaikino žodžio laisvės Europoje. Štai tik veiksmų laisvės BRELL atžvilgiu Lietuvai niekas nesuteiks, ir nieko su tuo padaryti negalima.
Europos Komisija iš tikrųjų mano, kad Baltijos šalių energetikos sistemų atjungimas nuo BRELL ir prisijungimas prie ENTSO-E padidins jų energetinį saugumą, — tai tiesa. Tačiau savarankiškai Lietuva to padaryti negali negalės, nes prisijungimas prie ENTSO-E turi tam tikrą kainą — pusantro milijardo eurų. Šie pinigai gali būti skirti tik iš ES biudžeto, Lietuva tokių lėšų tiesiog neturi, o todėl tebegalioja sena formulė — "kas turi daugiau pinigų — tas ir teisus".
Ne Lietuva nustatinės atsijungimo nuo BRELL veiksmų tvarką, o Briuselis. Ir jei jau Briuselis pasakė, kad atsijungimas bus atidžiai derinamas su Rusija ir Baltarusija, — taip ir bus. Europos komisaro žodžius reikia žinoti ir suprasti — tai naudinga, tai daro nervų sistemą atsparesne bet kokiems politikų propagandiniams pareiškimams. Tai yra fundamentas, pagrindas visiems klausimams dėl BRELL spręsti.
Mano nuomone, tinkamiausias elgesys — nustoti klausytis, ką apie tai kalba politikai Lietuvoje, ir žiūrėti, kokie bus EK sprendimai.
Štai pirmieji du esminiai faktai: 2025 metai apibrėžiami ne Baltijos valstybių ir Lenkijos, o Europos; BRELL likimas bus sprendžiamas Europos Komisijos ir Rusijos Energetikos ministerijos derybų metu.
Yra trečiasis faktas, akivaizdus visiems, kas tiria BRELL problemą be šurmulio ir nereikalingų emocijų. Jei kas nors spėjo pamiršti, kad prie Europos energetikos tinklo Lietuvą jungia ne tik tiltas su Lenkija, bet ir su Švedija. Iki 2009 metų Lenkija ir Švedija buvo dviejų skirtingų energetikos sistemų dalys: Lenkija — Vakarų sinchroninėje zonoje UCTE, Švedija — NORDEL Šiaurės sinchroninėje zonoje. Abi jungtis finansavo EK — toks būdas pasirinktas sujungti šioms zonoms į ENTSO-E.
Estija sujungta jūros kabeliais su Suomija, kuri iki 2009 metų taip pat buvo NORDEL sudėtyje.
Latvija yra sujungta ne tik su Rusijos ir Baltarusijos, bet ir Estijos energetikos sistema. Taip, sujungimas su Estija buvo sukurtas tarybiniais laikais, bet tai nėra priežastis nesinaudoti jo siekiant abipusės naudos, ką abi šalys šiai dienai ir daro. Reikia turėti omenyje, kad šiandien trys Baltijos šalys energetiniu atžvilgiu turi visiškai skirtingas sąlygas, todėl jų požiūriai į BRELL — skirtingi.
Lietuva po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo virto valstybė su energijos trūkumu, ji tiesiog priversta pirkti elektros energiją iš trečiųjų šalių. Estija sugebėjo pastatyti naujausias elektrines, kurios dirba ant jos naftingųjų skalūnų, ir dabar yra valstybė su energijos pertekliumi, turinti jau du metus iš eilės teigiamą saldo dėl pertekliaus ne tik su Latvija, bet ir su Rusija, jai atsijungimas nuo BRELL ekonomiškai nenaudingas.
Labai unikali Latvijos situacija — elektros energijos suvartojimas lygus jos generacijai. Planinių remontų ar avarijų atveju ji iš karto gauna viską, ko jai reikia, ar iš Estijos, ar iš Rusijos, ar iš Baltarusijos — Latvija nė nemanė "kirsti laido" su savo rytiniais kaimynais.
Tačiau, jei tai bus Briuselio valia, gali ir "kirsti", tiesa, ir tada Rygai neatsitiks nieko naujo — Estija ir viena gali padėti jai susitvarkyti su visomis problemomis. Latvijos situacijos unikalumas — savo energetikos sistemos patikimumo užtikrinimui nieko nereikia, ji jau turi viską, ji neturi poreikio išleisti nei vieno euro cento.
Šiuo atžvilgiu kyla klausimas: tai ar gali šių trijų šalių pozicija BRELL atžvilgiu būti vienoda? Ar įdomu Estijai su energetikos pertekliumi, kaip klostosi Lietuvos ir Lenkijos reikalai — vienas energetikos tiltas tarp jų ar dvidešimt penki? Ar suinteresuota Latvija tuo, kad leisti nuosavus pinigus sinchronizacijai su ENTSO-E?
Klausimai skirtingi, bet atsakymas vienas — ne ir dar kartą ne. Derinti savo požiūrius trys šalys gali neribotą laiką, nes nerimauja tik Lietuva, Latvija ir Estija neturi priežasčių nerimui. Nuspręs Briuselis, kad reikia atsijungti, ir skirs tam pinigų — jokių problemų, įsisavinsime. Tik kas žino, ar nuspręs Briuselis, kad atsijungimas-prisijungimas įvyks 2100-ųjų ryte pirmąjį pirmadienį po pilnaties?
Maskva ir Briuselis darybų metu nusprendė, kad BRELL funkcionuos ir toliau? Įdomu, aišku, bet ir šiuo atveju Latvija ir Estija nieko nepraras. Trečiasis esminis faktas: dėl objektyvių priežasčių Lietuvos, Latvijos ir Estijos požiūris į BRELL — skirtingi, bendros pozicijos šiai dienai nėra.
Remiantis šiais faktais, įmanoma objektyviai įvertinti situaciją aplink BRELL ir galimas jos perspektyvas. Šį straipsnį laikysime tik tik nedideliu įvadu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone
