Tai, kad dabartinė politinė suirutė yra naudinga pirmiausiai konservatoriams, akivaizdu. Taip pat suprantama, kodėl jie kartu su Gintauto Palucko socialdemokratų partijos atstovais prabilo apie pirmalaikius Seimo rinkimus: gana pagrįstai tikisi, kad pagerins savo poziciją "Valstiečių" sąskaita.
Tačiau kiek realus toks scenarijus — kur jūs matėte parlamentą, kuris pasitrauktų savo noru? Kitaip tariant, šansų, kad "Valstiečiai" pasiduos taip lengvai, mažai, bet situacija jau padovanojo vieną Lietuvos politiniam gyvenimui neįprastą dalyką — gatvės protestą.
Nuo Kijevo iki Vilniaus
Tam, kad įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia 85 deputatų balsų. Dabartinė valdančioji dauguma, žinoma, yra trapi, bet parlamente užtenka žmonių, kurie nenori prarasti "šiltos" vietos. Paskatinti juos tai padaryti gali tik du dalykai — garantija, jog po rinkimų jie vėl atsidurs Seime, ar kažkas išskirtinio.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsiminė, kad ir tarp "Valstiečių" yra politikų, pasiruošusių paremti priešlaikinius rinkimus. Tai gali reikšti, kad "Tėvynės sąjunga" stengiasi politiškai suvilioti konkurentų atstovus, bet surinkti tokiu būdu 85 balsus opozicijai vis tiek bus sunku (tuo labiau, kad prezidentė kištis į šį balaganą, atrodo, neketina).
Greičiausiai todėl mes pamatėme mitingą prie Seimo. Kai kurie politologai pastebėjo, kad tai trūkusios žmonių kantrybės požymis, tačiau akcija buvo labai panaši į gerai surengtą konservatorių spektaklį su iš anksto paruoštu scenarijumi.
Kai kurie ekspertai jau pastebėjo, kad Baltijos valstybių politika "ukrainizuojasi" (darosi neadekvati, populistinė ir teisiškai abejotina). Taip, Vilniaus gatvėse dar nedega padangos, bet kai neaiškus lietuviškas Maidanas su tokiu personažu kaip Andrius Tapinas priešakyje ima kalbėti visos visuomenės (kuriai didžiąja dalimi nusispjauti į tą klounadą Seime) vardu, о Rasa Juknevičienė tuo pat metu tiesioginiame eteryje sako, kad dabartinis Seimas iš esmės yra nelegitimus, o Ramūnas Karbauskis — Kremliaus agentas, abejonių, kas yra "spektaklio" režisieriai lieka vis mažiau. Stebina priemonės, kuriomis siekiama tikslo.
Tačiau Karbauskis ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris pareiškė, kad jam gėda vadovauti tokiam parlamentui, užsispyrusiai mano, jog pirmalaikiai rinkimai būtų nekonstruktyvus žingsnis. Todėl ta pati Juknevičienė vis tik suabejojo jų perspektyva. Tai kuo tada gali baigtis ši istorija?
Nepadės, bet ir nepakenks
Karbauskis sako, kad "Valstiečiai" populiarūs kaip niekad, nes už juos kalba darbai. Tačiau akivaizdu, kad jų politika yra prieštaringa, ir todėl partijos bei jos lyderių populiarumas smunka. O konkurentai jaučia "kraujo kvapą" ir visais įmanomais būdais spaudžia oponentus.
Kita vertus, tas triukšmas dėl "nepriklausomų deputatų" kontrolės, neskaidraus balsavimo ir iš piršto laužtų apkaltų, greičiausiai, po kurio laiko užges. Be abejo, negalima pasakyti, kad jis visai nepakenks "Valstiečiams" (kitaip, premjeras Saulius Skvernelis, matyt, nesinervintų, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus). Bet tas poveikis neturėtų būti ilgalaikis ir kritinis.
Kitaip tariant, valdančiųjų "pacientas" labiau gyvas negu miręs, ir šį kartą išgyvens bei taps protingesnis, kad daugiau nereikėtų teisintis, kaip interpeliacijos Basčiui atveju. Tuo tarpu konservatoriai toliau ieškos pretekstų puolimui, ir jie puls vis agresyviau ir išradingiau.
Trumpai sakant, kuo toliau, tuo bus linksmiau. Tik gėda dėl to, kad, kaip pasakė Dalia Grybauskaitė, šalies parlamentas "vis labiau panašėja į rietenų seimelį", kuris pirmiausia užsiima politinių santykių aiškinimusi, o ne konstruktyviu darbu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
