Vladimiro Putino, ketvirtą kartą tapusio Rusijos prezidentu, pergalės džiaugsmą aptemdė žinios iš Vilniaus. Pagrindinė Baltijos regiono valstybė išsakė savo politinį "fi" praėjusiems Rusijoje kovo 18 dieną rinkimams.
"Mes jų (RF prezidento rinkimų — Sputnik) nelaikome laisvais ir demokratiniais, atsižvelgdami tai, kaip buvo naudojami administraciniai ištekliai, kaip viskas kontroliuojama. Nepripažįstame rinkimų Kryme, jie neteisėti, pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą. Rinkimai vyko Krymo aneksijos dieną — tai irgi neatsitiktinai parinkta data", — pareiškė URM vadovas Linas Linkevičius.
Kitokios oficialaus Vilniaus reakcijos vargu ar buvo galima tikėtis. Ketvirtųjų Krymo susivienijimo su Rusija metinių išvakarėse aštuonių Europos valstybių URM vadovai — Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos ir Ukrainos paskelbė bendrą pareiškimą. Jie perspėjo, kad niekada nepripažins bet kokių rinkimų Rusijos aneksuotame, jų nuomone, Kryme.
Ar Maskva nusimins dėl šios Lietuvos pozicijos? Vargu. Lietuvą kartu su Latvija ir Estija, Kremliaus administracija jau seniai išbraukė iš galimų sąjungininkų ir prekybos partnerių sąrašų. Aiškus pavyzdys yra dujotiekis "Nord Stream-2", kuris tiesiamas palei Baltijos jūros dugną apeinant pakrantės valstybes.
Tranzitinė Baltijos šalių pozicija iš Rusijos į Europą pakeliui taip pat sumažinta iki minimumo po Ust-Lugo giliavandenio uosto paleidimo. Keltų perkėla į Kaliningrado sritį sumažins ir keleivių srautą Lietuvos automobilių keliais ir geležinkeliu.
Tiesa, liko dar įtikinti Baltarusiją atsisakyti Klaipėdos uosto paslaugų kalio trąšų ir naftos produktų gabenimui. Bet tai nebus sunku padaryti spaudimo, kurį Europos lygmeniu daro statomai Astravo AE Lietuvos valdžia, fone. Maža to, kad Lietuva pareiškė, jog neįsigys nė vienos kilovatvalandės elektros energijos, pagamintos Baltarusijos AE, ji dar ragina taip elgtis ir kaimynines Baltijos šalis ir Lenkiją.
Oficialus Vilnius veikia kaip visų prieš Rusiją nukreiptų projektų posovietinėje erdvėje iniciatorė. Šių kūrinių kulminacija galima laikyti Ukrainos Euromaidaną ir po jo prasidėjusį valstybės perversmą Kijeve. Lietuva tapo ir pirmąja šalimi pasaulyje, kuri teikė Kijevui mirtiną ginklą karui Donbase.
Maskva bando nepasiduoti Lietuvos provokacijoms ir atbaido ją kaip įkyrią musę. Vargu ar Kremliuje skirs ypatingą dėmesį ir ministro Linkevičiaus pareiškimui, kuris po Vladimiro Putino pergalės rinkimuose pasakė: "Reikėtų palaukti, koks bus kursas — ar bus tęsiama konfrontacija ir karinės jėgos demonstravimas, ar bus ieškoma būdų išeiti iš aklavietės, kur atsidūrė Rusija, ir daugiau dėmesio kreipti į investicijas, technologijas, apie ką Putinas taip pat kalbėjo metiniame pranešime".
Po tokio Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimo vargu ar reikia laukti oficialaus prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo Putinui. Nors, yrs šansas, kad jis vis gi pasirodys šalies vadovės tinklalapyje. Tiesa, ne pagrindiniame puslapyje, o kukliame skyriuje "Sveikinimai", kaip tai buvo padaryta pernai prieš Rusijos Dieną.
Tada Dalia Grybauskaitė, pirmą kartą per pastaruosius metus, pasveikino visus Rusijos žmones su švente ir palinkėjo šaliai sėkmės ir klestėjimo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
