Vaikinas nejuokais įsismarkavo. Jo liesa, išstypusi ir gunktelėjusi figūra užpildė kone visas viešąsias erdves. Jo didžiulis ego reikalauja nuolatinio masažo.
Per internetą, feisbuką, televiziją, o dabar jau ir iš aikščių ir gatvių Andrius skaito mums savo pamokslus, ir nežinia, kada tam ateis galas. O pradžia buvo dar mokykloje, kai Andriukas, anot wikipedijos, griebdavosi vienos veiklos po kitos, nuo teniso iki pokerio, nuo vertėjavimo iki žurnalistikos.
Visa tai puiku, kai galva ant pečių. Bet kai jos nėra, tada prasideda bėdos. Kaip toje liaudies patarlėje: blogiau už durnių yra durnius su iniciatyva… Iniciatyva yra Andriaus motto. Šis naujųjų laikų ugningas komjaunuolis visuomet puls priešus ir draskys juos į gabalus. Vieną iš savo gausių, grafomaniškų knygų Andrius pradeda padėka tėvams, "įskiepijusiems jam pomėgį skaityti". Galbūt. Gaila, kad tėvai neįskiepijo jam pomėgio mąstyti.
Gal jiems ir nebuvo kada. Motina — žinoma lietuvių kalbos mokytoja, o tėvas Laimonas Tapinas — sovietinis žurnalistas ir rašytojas. Baisiais okupaciniais laikais, kai absoliučiai viskas buvo uždrausta ir "gyvenome kaip Gulage", Andriaus tėvas stažavosi tolimojoje kapitalistinėje Prancūzijoje.
Tėvo mes nesmerksime: garbingas senolis jau pensijoje ir, kiek pamename, Sąjūdžio laikais nebuvo nei radikalas, nei ekstremalas, kalbėdavo sklandžiai. Ragavo mat įvairios patirties. Tačiau obuolys kažkaip tolokai nuriedėjo, nudardėjo nuo obels.
Tarsi obelis būtų augusi beorėje erdvėje. Paklauskime Andriaus: kaip jis vertina tėvo bendradarbiavimą su sovietine santvarka jam esant sovietiniu žurnalistu ir rašytoju? Kol neišgirsime aiškaus Andriaus atsakymo, tol galime skeptiškai žiūrėti į visus jo patriotinius priepuolius.
"Mes kaltinam!" Toks arogantiškas lozungas puikavosi ant scenos, kurią Tapinas surentė prie Seimo, sukvietęs prie jos kelis tūkstančius feisbukinio jaunimo. Jį, matote, papiktino Seimo balsavimas dėl seimūno Mindaugo Basčio apkaltos, kai grupė seimūnų nusispjovė į konstitucionio teismo išvadą, jog Bastys šiurkščiai pažeidė Lietuvos konstituciją. Esminis šio teismo argumentas prieš M. Bastį buvo tas, kad jis nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
Beje, o ką čia splėpti? KGB kaip tarnyba buvo visiškai pavaldi komunistų partijai. KGB — tai partijos įrankis, ir jeigu vertinti objektyviai, tai komunistų partijos atsakomybė yra didesnė nei KGB atsakomybė. O juk į tą partiją tada stojo daugybė dabartinio Lietuvos elito atstovų, nuo Dalios Grybauskaitės iki Tapino tėvo.
Kaip rašo Tarybų Lietuvos enciklopedija, tarybinis žurnalistas Laimonas Tapinas įstojo į komunistų partiją 1977 metais, o nuo 1984 metų net vadovavo Universiteto žurnalistikos katedrai, o tai jau labai rimtas postas…
Taigi, Andriau, galai nesueina. Jei tave papiktino Seimo balsavimas dėl Basčio, tai eik namo ir piktinkis savo šeimos istorija. Bet visiems būtų tik geriau, jei baigtum maivytis ir vaidinti šventeivą, o tai tuoj, žiūrėk, elgdamasis pagal tokią logiką, Pavliku Morozovu tapsi ir savo tėvo išsižadėsi.
O kas galėtų paneigti, kad Andrius, šis jau patyręs provokatorius (pamenate, kaip jis prvokavo menininkus, apsimetęs "Sputniko" žurnalistu?) galbūt, nori destabilizuoti padėtį šalyje? Juk po mitingo jis suraitė peticiją dėl išankstinių Seimo rinkimų, ir ši idėja jau savaime įnešė chaoso į šalies politinį gyvenimą. Net prezidentė turėjo įsikišti, ramindama aistras ir atmesdama išankstinių rinkimų idėją kaip nerealią ir nereikalingą. Galbūt, Andrius iš tikrųjų dirba kokiai nors užsienio valstybei?
Jis vis labiau panašus į Aleksejų Navalną — jaunas, ambicingas, besiskėryčiojantis aikštėse, demaskuojantis korupciją, vis kaltinantis ir vis kažko reikalaujantis. Ir grubiai įžeidinėjantis visus, kurie neina su juo kartu (galbūt, tai ne Navalno stilius, bet Tapino tai tikrai). Savotiškas lietuviškasis chunveibinas.
Kaip žinia, chunveibinai buvo Mao Dzedūnui aklai ištikimo Kinijos jaunimo smogiamasis būrys "kultūrinės revoliucijos" laikais, nevengęs prievartos ir bauginimų oponentų atžvilgiu. Tokių chunveibinų turime jau ne vieną. Be Tapino, šiai kategorijai priskirtini vadinamieji "žurnalistai" Andrius Užkalnis (neseniai paraginęs bausti režiesierių Rimą Tuminą už jo pacifistines mintis), Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Algis Ramanauskas-Greitai, Edmundas Jakilaitis — visų ir nepaminėsi šiame trumpame tekste.
Chunveibinai su visa savo "kultūrine revoliucija" sukėlė chaosą ir suirutę Kinijoje. Kažką panašus dabar daro Tapino gvardija, iki šiol daugiausia feisbuke, bet dabar jau ir gatvėse. Seimas ir prezidentė spyrė Tapinui vienon vieton, atmetę jo "reikalavimus" dėl naujų rinkimų. Tai yra bene geriausias šios valdžios veiksmas per šią kadenciją.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
