VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) atstovai teigia, kad politikai nevykdo savo pažadų padėti neįgaliesiems išsivaduoti iš socialinių įmonių priespaudos, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Tai šiandien spaudos konferencijoje, kurią organizavo Seimo narė Aušra Maldeikienė, teigė LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Faktai rodo, kad biudžeto lėšos, skirtos neįgaliesiems, atiduodamos socialinėms įmonėms. Tai šią savaitę patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios išvadoje teigiama, kad "didžioji dalis valstybės finansinės paramos iš visų numatytų pagalbos priemonių skiriama darbo užmokesčio subsidijoms ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, kitomis valstybės pagalbos rūšimis, nustatytomis Socialinių įmonių įstatyme, praktiškai nesinaudojama, o pagalba orientuota ne į tikslinių grupių asmenis, o į pačias socialines įmones".
STT antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo pabrėžiama, kad tiek šiuo metu veikiantis, tiek Seimui Vyriausybės teikiamas atnaujintas Socialinių įmonių įstatymas sudaro sąlygas korupcijai ir neefektyviam lėšų naudojimui.
Lietuvos neįgaliųjų forumo, vienijančio didžiausias negalios organizacijas, administracijos direktorė Henrika Varnienė ir Seimo narė Aušra Maldeikienė įsitikinusios, kad tokią padėtį lemia mažų mažiausiai prieštaringa Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovybės veikla.
"Mes nežinome, ar jie ką nors keičia, ko jie siekia, nes su mumis nesikonsultuoja, mes neįtraukti į procesą, o jei pasiūlome ką nors konkretaus, už įdarbinimą atsakinga viceministrė Radišauskienė viską atmeta arba ignoruoja", — sako Varnienė.
2017 metais Seimo nariai (Justas Džiugelis, Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė) parengė atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepciją, kuri atitinka gerąją pasaulinę praktiką. Tuo metu ministras Linas Kukuraitis, pradžioje aktyviai rėmęs neįgaliųjų plataus įtraukimo į darbo rinką tikslą ir siūlomas priemones, ilgainiui nustojo domėtis šiuo klausimu, pasirinkdamas dalyvauti tik proginėse akcijose.
2017-ųjų gruodžio 13 dieną Seime buvo pristatytas memorandumas dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje. Dokumentą iškilmingai pasirašė ir Kukuraitis, tačiau konkretūs ministerijos veiksmai rodo, kad tai tebuvo proginis gestas.
Jau tą pačia dieną, po kelių valandų, Vyriausybėje buvo pristatytos Socialinių įmonių įstatymo pataisos, kurios prieštarauja pasirašyto memorandumo prasmei.
SADM atmetė ir Lietuvos neįgaliųjų forumo siūlymą drauge teikti paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegų fondų skelbtame konkurse, skirtame gerosioms jaunimo su negalia įdarbinimo praktikoms išbandyti Lietuvoje.
Ministerijos darbuotojai, ruošiantys neįgaliųjų integracijos į darbo rinką įstatymus, taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie rodytų, kad praėjus beveik 15 metų nuo socialinių įmonių įstatymo įsigaliojimo, pinigai, skirti neįgaliesiems, pagaliau atiteks jiems, o ne verslui, kuris žmones su negalia išnaudoja kaip nemokamą darbo jėgą.
Išnaudojimo mastą socialinėse įmonėse rodo vos keli skaičiai:
9 165 žmones su negalia įdarbinančios socialinės įmonės per 2017 metus iš valstybės gavo 28,9 mln. eurų. Tai yra dvigubai daugiau nei tais pačiais metais skirta visoms neįgaliųjų paslaugoms bendruomenėje (14,5 mln. eurų).
Darbuotojų kaita socialinėse įmonėse siekia 35%. 40% visų įdarbintų neįgaliųjų dirba valymo įstaigose. 90% paramos, skiriamos socialinėms įmonėms, išleidžiama darbo užmokesčio subsidijai. Tai reiškia, kad socialinių įmonių vadovai turi beveik nemokamą darbo jėgą.
Žmonių su negalia nedarbo lygis Lietuvoje siekia 70% ir yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Iš 164 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba apie 49 tūkstančiai: 9 tūkstančiai — socialinėse įmonėse, 40 tūkstančiai — atviroje darbo rinkoje.
