VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 56 kg maisto, praneša Lietuvos vartotojų institutas.
Tai daugiau nei Estijoje, kur vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta 54,1 kg maisto.
Tuo pačiu metu Lietuvos gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėnesį, estas — 942 eurus.
Remiantis instituto atlikta apklausa, dažnai respondentai neigia problemos su maisto atliekomis egzistavimą. Nepaisant to, 44 proc. apklaustųjų mano, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo.
Žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad nė neverta apie tai kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
"Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis", — sako Lietuvos vartotojų instituto ekspertė Renata Dagiliūtė.
Didžiausią poveikį aplinkai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas. Maistą gaminant, apdirbant, vežant, ruošiant teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, eikvojami ištekliai (pvz., vandens), kaupiasi pakuočių atliekos, kertami miškai. Dėl pesticidų naudojimo nyksta bitės. Perdirbant maistą į aplinką plūsta įvairiausi teršalai. Maistui gendant sąvartynuose, susidaro dujos — metanas — kurios labai prisideda prie klimato šilimo. Dėl klimato kaitos jau nyksta gyvūnai ir augalai.
Mokslininkai paskaičiavo, kad perpus sumažinus suvartojamos mėsos kiekį ES, šiltnamio dujų sumažėtų 25-40 proc. Siekiant ekologinės gerovės ne mažiau svarbu mažinti išmetamo maisto kiekius.
