VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenė su Izraelio kompanija šių metų kovo mėnesį pasirašė sutartį dėl penkių kompensacinių (angl. gap filler) trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarų ir su jais susijusių logistikos paslaugų įsigijimo, praneša Lietuvos Radarų pozicijos numatytos Varėnos, Švenčionių, Vilniaus, Jurbarko ir Pagėgių rajonuose.
Iš jų du radarai įsigyjami siekiant sumažinti Šilutės ir Tauragės rajonuose vystomų vėjo jėgainių parkų daromą neigiamą poveikį Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo radarų galimybei aptikti ir sekti oro taikinius. Šiems dviems radarams įsigyti lėšas skiria Lietuvos verslo įmonės, plėtojančios vėjo jėgainių parkus vakarų Lietuvoje.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę verslui prisidėti prie papildomų oro erdvės stebėjimo ar kitų reikalingų priemonių įsigijimo ir įdiegimo tose vietovėse, kur neigiamas poveikis gali būti sumažintas naudojant papildomas priemones. Tokiais atvejais yra pasirašomos sutartys dėl kompensacijų, skirtų daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, reikalingoms nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, apmokėjimo.
Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis, vertina, kokią įtaką gali turėti vėjo jėgainių plėtra įvairiuose Lietuvos teritorijos vietovėse. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos kariuomenė išduoda leidimus verslo įmonėms vystyti vėjo jėgainių projektavimą ir atlikti statybos darbus. Panaši praktika, kuomet vertinama vėjo jėgainių įtaka nacionalinio saugumo interesams, yra taikoma daugelyje valstybių.
Kariuomenės paskelbtame konkurse dėl trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarų įsigijimo buvo gauti pasiūlymai iš trijų įmonių. Izraelio kompanijos "ELTA Systems" pasiūlymas atrinktas atsižvelgus į kainos, aptarnavimo kaštus pasibaigus gamintojo garantijai ir techninius parametrus. Bendra įsigyjamų radarų vertė yra apie 2,8 mln. eurų be PVM.
Šiuos trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus planuojama integruoti į bendrą Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemą ir pradėti jų eksploataciją iki 2019 metų pabaigos.
