VILNIUS, kovo 30 — Sputnik, Armenas Gasparianas. Amerikos paslaugų teikėjas MHZ Networks, kuris transliavo RT Vašingtone, pašalino jį iš transliacijos tinklo; formaliai tai susiję ne su "užsienio agento" statusu ir net ne su precedento neturinčiu spaudimu televizijos kanalui, o su dažnių aukcionu.
Be RT, iš skaitmeninių stočių WNVT ir WNVC pasitrauks dar dešimtys užsienio televizijos kanalų. Tačiau aukcionas — tik formali priežastis. Vis gi reikia išsaugoti veidą. Ir visi tai supranta. Ir Rusijoje, ir Vakaruose. Kaip sakoma tokiais atvejais Prūsijoje — "buvo karas".
Šį reiškinį tikrai sunku pavadinti kitaip. Vyksta atviras informacinis karas. Reta diena praeina be kaltinimų ir sankcijų Rusijos žurnalistams. Tarptautinę agentūrą Sputnik pašalino iš Edinburgo prekybos rūmų. Narystė buvo nutraukta dėl didėjančio britų žiniasklaidos spaudimo po Edinburgo miesto tarybos raginimo nutraukti santykius su kompanija. To nebuvo net šaltojo karo su TSRS laikais.
Anksčiau dirbo sąžiningai
Tais laikais apskritai buvo daugiau sąžiningumo. Ūmi politinė konfrontacija reguliariai virsdavo abipuse neapykanta. Bet tuo pačiu metu buvo nustatytos ribos, kurių negalima peržengti.
Aš daugelį metų draugavau su žinomu tarybiniu politikos apžvalgininku Valentinu Zorinu.
Sunkiausiais konfrontacijos laikotarpiais tarp Maskvos ir Vašingtono jis reguliariai ėmė Amerikos prezidentų interviu. Taigi, niekada JAV nebuvo tokio požiūrio, koks yra šiandien. Net paskelbto "kryžiaus žygio prieš komunizmą" epochos metu. Priešingai, buvo demonstruojama pagarba. Šiandien apie tai Rusijos žurnalistai gali tik svajoti.
Ir, beje, ne tik Rusijos. Sputnik ir RT dirba žurnalistai iš viso pasaulio. Jie taip pat atvirai naudoja psichologinio poveikio priemones. Tik todėl, kad turi drąsos kalbėti apie tai, ką kiti nutyli. Būtent tai labiausiai nepatinka apsišvietusiems Vakarams. Trukdo nešti baltojo žmogaus naštą šie landūs "Putino agentai", kurie vis taikosi užduoti nepatogų klausimą.
Būdas yra: neuždrausti, bet ginčytis.
Šaltojo karo laikais tarybinė žiniasklaida taip pat nekėlė simpatijų Vašingtonui. Tačiau ji nebuvo uždrausta be priežasties ir nebuvo atimama akreditacija spaudos konferencijose. Su ja aktyviai ginčydavosi. Ta polemika, žinoma, toli gražu ne visada atitiko intelektinį pokalbio potencialą tarp Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos. Bet bent jau buvo kažkoks protų mūšis.
Šiandien JAV aktyviai naudoja sargybinio Mymrecovo metodą: "Laikyti ir nepaleisti". Esame patenkinti bent jau tokiu įvadu į rusų klasikinę literatūrą, bet mes manome, kad svarbu įspėti: šis modelis neveiks. Ne "highly likely", bet su 100% garantija.
Anksčiau Vakarams buvo paprasčiau. Geležinė uždanga apsaugojo gyventojus nuo "žalingos sovietinės įtakos", o ir žiniasklaida neturėjo tokios raidos. O kaip dabar uždrausti Sputnik ir RT? Juos vis tiek skaitys ir žiūrės. Be to, kuo aktyviau su rusų žiniasklaida pradeda kovoti, tuo labiau auga susidomėjimas ja.
Vakarai pamiršo praeities pamokas. Kai tarybinius leidinius prieš 100 metų buvo draudžiama parduoti Paryžiuje, kad bolševizmo bacilos nepažeistų jautrių prancūziškų sielų, aplink juos tuoj pat kilo didelis ažiotažas.
Sovietologų jums trūksta!
Šiandien Vašingtonas nukentėjo nuo pasitikėjimo savimi. Po TSRS žlugimo sovietologų karta buvo išleista į pensiją. Jie nebeturėjo su kuo kovoti. Jei šie žmonės būtų šiandien — sugebėtų, galbūt, paaiškinti JAV vadovybei, kad yra daroma siaubinga klaida. Tik diskutuojant galima nugalėti žiniasklaidą. Atvirai diskutuojant. Idėja negali išnykti. Ją gali pakeisti kita idėja.
Nepakanka specialistų, galinčių vienodai konkuruoti su tokiais nemėgstamais rusų žurnalistais — išugdykite. Bet draudimais jūs niekada nepasieksite teigiamo rezultato. Taip, gali būti keletas atsitiktinių sėkmių. Tik tiek.
Šiandien, Boriso Johnsono dėka, visi prisiminė Dostojevskį. Visi žino, kas yra nusikaltėlis. Vienintelis klausimas yra tas, ar jis prisipažins ar bus pagautas. Iš tiesų, visi supranta, kodėl Vakarai kasdien bando pažeminti RT ir Sputnik. Ir visiškai nereikia būti tyrėju Porfirijumi Petrovičium, kad reikiamu momentu galėtum ištarti: "Štai tu ir nužudei".
Tačiau faktas yra tas, kad tokiais argumentais žudomas žiniasklaidos profesionalumas. Ne Rusijos. Amerikos. Juk be konkurencijos jie pradės vis aktyviau naudoti "fake news" metodiką. Taip lengviau, paprasčiau! Bet jiems nuo to tik blogiau.
RT ir Sputnik niekur iš žiniasklaidos erdvės neišnyks. Negana to, jie ir toliau kaups aplink save tą auditoriją, kuri kažkada tikėjo Amerikos žiniasklaida. Ir šie reputacijos nuostoliai gali būti nepataisomi Vašingtonui.
