Europos Sąjungos dujų legendos epocha pasiekė savo saulėlydį. Nyderlandų valdžios institucijos patvirtino Groningeno dujų telkinio eksploatacijos nutraukimo planą. Iki 2022 metų Groningeno dujų gamyba bus sumažinta beveik perpus — nuo 21,6 mlrd. kubinių metrų per metus iki 12 mlrd. kubinių metrų; iki 2030 metų — visiškai sustabdyta.
Likusios gamtinių dujų atsargos Groningene yra gana didelės, apie 800 milijardų kubinių metrų. Teoriškai dešimtmečius čia būtų galima išgauti mėlynąjį kurą. Štai tik "kaprizinga mergina" gamta turi kitų planų šiuo atžvilgiu. Groningenas pradėjo drebėti. Sprendimas uždaryti telkinį yra susijęs su šalutiniu dujų gamybos poveikiu — seisminiu aktyvumu.
"Olandiška liga"
1959 metais Groningene, Šiaurės Nyderlanduose, aptiktas telkinys yra didžiausias Europoje ir dešimtas pagal dydį pasaulyje dujų telkinys. Šio telkinio plėtra leido patenkinti vidinį olandų dujų poreikį, taip pat eksportuoti mėlynąjį kurą į JK ir Norvegiją.
Vokietija metė Ukrainą prie "Gazprom" kojų >>
Pirmieji dujų gamybos Groningene dešimtmečiai sukėlė rimtas struktūrines problemas Nyderlandų ekonomikoje. Šalies eksporto pajamos sparčiai augo. Stiprėjo nacionalinė valiuta — guldenas, padidėjo žaliavų gamintojų atlyginimai.
Importuojamos prekės olandams ilgainiui tapo vis pigesnės ir patrauklesnės nei vietinės. Dėl padidėjusių gamybos sąnaudų šalies pramonė pradėjo patirti sunkumų. Susidarė disbalansas: tuo metu, kai dujų pramonės darbuotojai sparčiai turtėjo, pablogėjo materialinė padėtis šalies gyventojų, nesusijusių su mėlynojo kuro gamyba.
Nyderlandų ekonomika pasigavo "olandišką ligą". Išgaunamasis sektorius ėmė naudoti vis daugiau gamybos sektoriaus išteklių. Nyderlandų pramonės plėtra smarkiai sulėtėjo. Labiausiai sumažėjo produkcijos gamyba į eksportą orientuotose pramonės šakose.
Nyderlandų vyriausybė greitai išmoko pamoką. Ekonomika buvo suderinta iš naujo. Jau 1970-ųjų ir 1980-ųjų sankirtoje olandai sugebėjo tris kartus sumažinti nedarbą ir pasiekė tvarų ekonomikos augimą. Viltys buvo sudėtos į pramonės specializaciją.
Darbo ir energijos sąnaudų mažinimas valstybinio reguliavimo metodais leido "išteklių prakeikimą" paversti vietinės gamybos plėtros šaltiniu. Nyderlandai tapo viena iš ekonomiškai sėkmingiausių Europos šalių.
Dėl Groningeno telkinio veiklos Nyderlandų iždas per metus pasipildydavo apie 10-12 milijardų eurų. Be šių pinigų šalis bankrutuos, kelia pavojaus signalą pavieniai politikai.
Groningeno saulėlydis
Groningenas daug metų maitino olandus, mokino juos ekonomikos. Problemos prasidėjo, praėjus pusei amžiaus po telkinio atradimo. 2012 metais Groningeno srityje įvyko žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 3,6 balų pagal Richterio skalę. Sugadinta apie 30 tūkstančių pastatų: daugelis jų nukentėjo ne tik nuo vibracijos, bet ir nuo nusėdusio grunto suslėgimo. Po metų buvo užregistruota 119 žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė nuo 3 iki 3,5 balų. 2014 metais dėl dujų gavybos mažėjimo, žemės drebėjimų skaičius sumažėjo iki 80 proc.
Žiniasklaida papasakojo, kaip Rusija išgelbės Europą nuo šalčių >>
Nuo seisminio aktyvumo pradžios telkinio rajone Nyderlandų vyriausybė reguliariai peržiūrėdavo iš naujo mėlynojo kuro gamybos ribą Groningene ir kaskart sumažindavo ją. Po didžiausio per pastaruosius penkerius metus, 3,4 balų stiprumo žemės drebėjimo 2018 metų sausį, Nyderlandų ekonomikos ministras Erikas Vibesas nurodė sustabdyti gavybą viename ruože. Po kelių mėnesių Nyderlandų valdžios institucijos patvirtino planą nutraukti Groningeno telkinio eksploataciją.
Alternatyvus variantas — Rusijos dujos
Prieš žemės drebėjimus, legendinis Groningenas aprūpindavo 10 proc. ES mėlynojo kuro poreikio. Ši paklausa, remiantis konsensuso prognozėmis, FNB Gas, Europos Komisija, Prognos AG, Gazprom Export LLC ir kt.) per artimiausius 20 metų išlaikys lygį, artimą dabartiniam. Tačiau ES vidaus dujų gamyba toliau mažės. Savo mėlynojo kuro gamyba, remiantis Europos Komisijos vertinimais, sumažės nuo 119 milijardų kubinių metrų (2015 metų duomenys) iki 92 milijardų kubinių metrų (iki 2040 metų).
Importo deficitas pasieks 154 mlrd. Ir šį deficitą reikės pakeisti išoriniais tiekimais.
Pretendentų, kurie norėtų patenkinti augančius Europos importo poreikius, yra nedaug — Norvegija, Rusija, JAV.
Amerikos suskystintos gamtinės dujos (SGD) yra objektyviai nekonkurencingos, palyginti su tradiciniais vamzdynų tiekimais. Jau šiandien JAV gamintojai Europos rinkoje prekiauja nuostolingai. Atsižvelgiant į tai, kad po 2020 metų numatoma suskystintų gamtinių dujų paklausa Azijos Ramiojo vandenyno regione, JAV tiekimai bus perorientuoti dėl patrauklesnių kainų.
Nuo 2000 metų dujų gavybos apimčių sumažėjimą rodo Norvegija. Norvegijos gamintojai, atsiradus būtinybei, tiesiog negalės greitai padidinti tiekimo apimčių.
O štai Rusija gali.
Praėjusiais metais "Gazprom" suteikė olandams rekordinius 4,6 mlrd. kubinių metrų mėlynojo kuro. Ir apimtys toliau augs.
Nyderlandų telkinio veiklos nutraukimo planas atveria Rusijai dideles perspektyvas jau kito šildymo sezono metu, ji galės užimti 2,3 mlrd. kubinių metrų atsilaisvinusią nišą, 2019/20 dujų metais — 4,1 mlrd. kubinių metrų, o 2020-21 metais – 8 mlrd. kubinių metrų.
Vokietija išdavė visus dokumentus "Nord Stream-2" statyboms >>
Groningeno uždarymas ir galimybė rimtai sumažinti savo išgavybą ES tapo pagrindiniu argumentu leisti bendro Rusijos ir Vokietijos dujotiekio "Nord Stream-2", kurio pralaidumas sieks 55 milijardų kubinių metrų per metus, statybas. Galų gale Europos vartotojai turi būti šildomi.
Atsižvelgiant į papildomus dujų importo poreikius, "Nord Stream" Rytų Europos oponentų — Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos — politiniai pasakojimai atrodo kaip beprasmis informacinis triukšmas. Dirbtinės putos, kurias akimirksniu nupūs blaivus ekonominis požiūris į Europos Sąjungos gamtinių dujų aprūpinimo problemą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
