Lietuvoje šiuo metu labai opus gynybos išlaidų klausimas. Konservatoriai siūlo nesustoti ties skiriamais dviem procentais BVP. Tačiau vienas iš valdančiųjų ''Valstiečių" lyderių Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad šiuo metu svarbiausia ieškoti būdų, kaip pagerinti žmonių gyvenimo lygį.
Įdomu tai, kad tą pačią poziciją palaiko ir socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas, o artimiausias Karbauskio sąjungininkas premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad kol dirbs jis ir jo Vyriausybė, gynybos išlaidos ir toliau didės.
Vadinasi, Karbauskis ir Skvernelis — partneriai, bet ne bendraminčiai. Kyla klausimas — kuo tai gali pasibaigti?
Svetimas tarp savų?
Pirmiausia, verta prisiminti faktą, kad Skvernelis sutiko tapti ''Valstiečių'' veidu paskutiniųjų Seimo rinkimų metu, bet tapti partijos nariu jis atsisakė, ir, net tapęs Vyriausybės vadovu, neketina to daryti.
Būtų galima pagalvoti, kad premjero ir Karbauskio nesutarimai — epizodiniai, bet, jei internete naršyklės paieškos laukelyje įrašysime frazę ''Karbauskio ir Skvernelio nuomonės išsiskyrė'', paieškos rezultatų sąrašas bus gana ilgas.
Jau valdančiosios koalicijos formavimo etape paaiškėjo, kad politikai skirtingai vertina koalicijos narius, ir nuo to laiko paskui Skvernelį tęsiasi flirto su konservatoriais šleifas. Vyrauja nuomonė, kad jis suskaldys partiją bei su grupe bendraminčių pereis į oponentų pusę, ir tai tik laiko klausimas.
Tuo pačiu metu Karbauskis ir Skvernelis nuolat tvirtina, kad skirtingos jų nuomonės — ne skilimas, o tiesiog nuomonių skirtumas kaip demokratijos apraiška partijos viduje. Iš vienos pusės, skamba įtikinamai, kadangi laikas eina, o jų sąjunga gyvuoja. Kita vertus, jų priešprieša pernelyg akivaizdi, kad ją būtų galima traktuoti kaip draugišką ginčą.
Viskas arba nieko
Sakoma, kad kartais tvirtesnė ta santuoka, kuri buvo sudaryta iš išskaičiavimo, o ne iš meilės.
Galima surasti daug paaiškinimų, kodėl Skvernelis ir Karbauskis turėtų susipykti ir pasukti skirtingais keliais: pernelyg skubota sąjunga, kuri prieš ateidama į valdžią kartu nepatyrė sunkumų ir išbandymų; asmeninės ambicijos ir nemokėjimas nusileisti; skirtingi problemų sprendimo būdai (politiniai Karbauskio bei ūkiški-administraciniai Skvernelio), ir taip toliau.
Tačiau, nepaisant visko, jie laikosi vienas kito, kadangi atsiskyrę, ko gero, nuskęstų Lietuvos politikos liūne. Net Socialdemokratų partija subyrėjo, nesugebėjusi išspręsti vidinio lyderių konflikto, o ''Valstiečiai'' kol kas laikosi.
Remiantis tuo, galima teigti, kad net varžydamiesi tarpusavyje, Skvernelis ir Karbauskis ir toliau bendradarbiaus. Bet viską apversti aukštyn kojomis gali prezidento rinkimai, jei dabartinis premjeras juos laimės.
Nekyla abejonių, kad Vyriausybė bus formuojama iš naujo, bet tuo pačiu metu gali pasikeisti jėgų išsidėstymas Seime, jeigu naujai išrinktas prezidentas ir parlamentinės daugumos lyderis nesutars, kas turės tapti Vyriausybės vadovu.
Tačiau, kas gali būti geriau už valdžią vienos politinės jėgos rankose, kad būtų galima galutinai pastatyti oponentus į vietą ir sukurti palankias sąlygas partijos sėkmei kituose rinkimuose. Tuo atveju, jei bus ginčijamasi, kas svarbesnis, ir flirtuojama su politiniais konkurentais, galima daug ką prarasti.
Trumpai tariant, arkliai pusiaukelėje nekeičiami, ir Skvernelis su Karbauskiu, tam, kad išlaikytų ir padidintų savo politinį kapitalą, ko gero, liks ištikimais draugais, kol tai bus įmanoma.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
