VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė "Sodra", praneša spaudos tarnyba.
Nuo šiol "Sodrai" gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.
Pasak "Sodros" direktoriaus pavaduotojo Ježy Miskiu, vaikų išlaikymo fondą perėmus "Sodrai", galima ne tik efektyviau skirti ir mokėti išmokas, bet ir susigrąžinti skolas, naudojantis apdraustųjų bei įmonių duomenų registrais bei efektyviais įrankiais, skirtais užtikrinti, kad gyventojai vykdytų savo prievoles valstybei.
"Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne "Sodrai" ar fondui, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpina. "Sodra" sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikriname informaciją ir rengiame detalią skolininkų duomenų bazę, o aktyvius išieškojimo veiksmus pradėsime antroje šių metų pusėje", — sako Miskis.
Šiuo metu Vaikų išlaikymo fondo išmoka vienam vaikui negali viršyti 68,4 euro per mėnesį. Jeigu priteisti alimentai yra mažesni, mokama suma — priteistų alimentų dydžio. Jeigu vienas iš tėvų moka dalį alimentų, fondas padengia skirtumą, tačiau ne daugiau nei 68,4 euro per mėnesį. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų.
Svarbu žinoti, kad, norint gauti išmoką, tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos iki balandžio 30 dienos, išmokos mokėjimas bus stabdomas.
Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.
Be to, "Sodra" gali pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.
Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiamas prašymas tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
