Niekas nepavydi Skvernelio Vyriausybei. Lietuvos pramonė "buksuoja" visomis kryptimis. Europos statistikos agentūros vasario mėnesio duomenimis, Lietuva parodė didžiausią nuosmukį tarp visų Europos Sąjungos šalių. Pramonės produkcija sumažėjo 3,9 proc., tuo tarpu kaimynai Latvijoje per tą patį laikotarpį parodė tokio paties masto augimą — 3,9 proc. Pramonės produkcijos nuosmukis Estijoje buvo žymiai mažesnis nei Lietuvoje (2,7 proc.).
Be kita ko, virš Baltijos šalių gyventojų iškilo Damoklo kardas: nuo 2020 iki 2027 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos daugiau neturės finansavimo iš ES struktūrinių fondų. Dabar šios subsidijos sudaro beveik penktadalį šių šalių nacionalinių biudžetų.
Kur galima gauti pinigų?
Yra tik viena išeitis — svarbios reformos, skatinančios vietos pramonės plėtrą ir užsienio kapitalo įplaukas. Ir sąlygų mažųjų ir vidutinių įmonių veikloms. Beveik trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo yra šešėlyje. Ir vien drakoniškais metodais su šiuo šešėliu nepavyks susidoroti. Kvaila galvoti apie verslininkų sąmoningumą.
Šią savaitę ministrų kabinetas gavo iš visuomenės didelio masto mokesčių ir pensijų sistemų reformų projektą, o taip pat pertvarkų švietimo, sveikatos ir inovacinių technologijų, į kurias sudeda viltis Vyriausybė, plėtrai. Visas reformų paketas yra skirtas trejiems metams. Labai optimistiška, atsižvelgiant į tai, kad dabartinė Vyriausybė dirbs tik iki 2020 metų.
Iki šiol Finansų ministerija tik žodžiais pareiškė, kad naujų reformų rinkinys skirtas tam, kad panaikinus mokesčių nemokėtojus, būtų galima padidnti minimalias ir vidutines pensijas bei sumažinti mokesčių naštą sąžiningiems darbuotojams.
Jau kurį kartą Vyriausybė, siekdama visos valstybės interesų, ketina pertvarkyti pensijų fondus. Pasak reformų autorių, tai leis iki 2020 metų padidinti vidutinę senatvės pensiją dar 23 eurais. Bendras šio rodiklio padidėjimas nuo 2017 metų iki 2020 metų pasieks net 110 eurų.
Šiuo tikslu siūloma sustabdyti Socialinio draudimo fondo (Sodros) įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus, kuriuose kaupiama papildoma pensija. Tuo pačiu metu savo noru darbingo amžiaus gyventojai gali toliau kaupti šias lėšas ir skirti fondams 4% savo atlyginimo. Savo ruožtu valstybė įsipareigoja toliau taupyti 2% vidutinio darbo užmokesčio. Valdančiosios koalicijos ekonomistai žada, kad visos pensijų sistemos reformos leis dabartiniams 30-40 metų amžiaus darbuotojams išeiti į pensiją su pensija, kuri sieks mažiausiai pusę jų vidutinio darbo atlyginimo.
Jau pavasario sesijos metu Vyriausybė ketina pateikti Seimui visą reformų paketą. Ministrų kabinetas tikisi, kad jos bus patvirtintos ir naujas įstatymas pradės veikti jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pagal šias reformas ir naujus mokesčius taip pat planuojama parengti kitų metų biudžetą.
Socialdemokratai: žmonės emigruoja, nes nenori mokėti aukštų mokesčių >>
Prisiminsime, kad 2018 metais biudžetas pirmą kartą šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje buvo perteklinis. Neseniai Vyriausybė net pranešė, kad gavo beveik trečdaliu milijardo eurų daugiau, nei buvo planuota. Ir kur tuos pinigus išleisti, niekas nežino. Kai kurie ekonomistai, pavyzdžiui, "Luminor" banko ekonomistė Jekaterina Rojaka jau seniai siūlo Vyriausybei sukurti rezervo fondą, į kurį galima būtų perkelti perteklinį pelną. Anot Rojakos, šios lėšos padės sumažinti smūgį biudžetui po 2020 metų, kai pasibaigs Europos Sąjungos finanasavimas.
Grandinės ant Lietuvos pramonės kojų
Dvi "juodosios skylės" daro didelę įtaką Lietuvos ekonomikai ir biudžetui, kurios susidarė dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės protingo vadovavimo ir 2008-2012 metų konservatorių liberalų Vyriausybės. Tada buvo atidarytas didžiulis suskystintų gamtinių dujų terminalas "Independence", kuris kasdien iš valstybės iždo išleidžia daugiau nei 150 tūkst. eurų. Ir kad būtų bent šiek tiek sumažintos terminalo sąnaudos biudžeto dėka, bendrovėms "rekomenduojama" naudoti SGD vietoj pigesnių gamtinių dujų iš Rusijos.
Žiniasklaidoje jau diskutuojama apie tai, ką daryti su terminalu po 2024 metų — kai pasibaigs dešimties metų terminui sudaryta nuomos sutartis su Norvegijos bendrove "Hoegh LNG". Bet ministras pirmininkas linkęs anksčiau išpirkti terminalą Lietuvos nuosavybėn. Apskaičiuota, kad gali prireikti apie 160 milijonų eurų. O norint pasiskolinti šiuos pinigus iš banko, reikės išleisti net 300 milijonų eurų. Ar galima vietoj "rezervo fondo" išleisti visus sutaupytus pinigus Klaipėdos terminalui?
Antrasis svarbus momentas, paveikęs paprastųjų lietuvių gyvenimo lygio suvaržymą, yra siekis palaikyti propagandines Lietuvos kariuomenės karines išlaidas ir per artimiausius dvejus metus padidinti karinį biudžetą puse BVP procento. Tai beveik 900 milijonų eurų per metus. O šiandien Lietuvos prezidentė, Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija jau užsimena apie naujas perspektyvas — iki 2030 metų kariuomenei turėtų būti skirta beveik 2,5% BVP. Ginklai ir raketos — vietoj duonos ir sviesto pensininkams.
Žinokite mūsiškius, NATO nariai! Štai Vokietija ir pusantro procento BVP neišleidžia kariuomenei, o Lietuva — viena geriausių Šiaurės Atlanto aljanse. Apie tai kalbėjo net pats Donaldas Trampas.
Suklastota ekonominė sėkmė atims iš Lietuvos ES finansinę paramą >>
O jeigu neužteks naujiems ginklams, tai bus galima judėti link seniai visiems žinomo biudžeto didinimo būdo — nustatyti naujus mokesčius automobiliams ir nekilnojamam turtui.
Finansų ministrija jau apskaičiavo, kad jei metiniu mokesčiu, kuris siektų 0,3% rinkos vertės, būtų apmokestinti dviejų ar daugiau butų ir namų savininkai, būtų galima papildyti biudžetą 11 milijonų eurų per metus. Iš kiekvieno po truputį — Krašto apsaugos ministerijai naujas papildomas tankas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
